Premjera – 2007 m. spalio 20 d.

Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė

Originalus pjesės pavadinimas – „Antroji linija“. Antros telefono linijos įvedimas išjudina uždarą motinos, tėvo ir dukters pasaulį. Tai kompulsyviai hiperrealistiškas pasaulis, kuriame vyksta visiškas nesusikalbėjimas, trūksta tarpusavio komunikacijos ir kurio absurdiškumas gali sukelti tiek juoką, tiek ašaras.   

Marie-France Marsot: „Šiame šeimos mikrokosmose mėginau šnekamąja kalba, visai nepanašia nei į klasikinę, nei į mitinę poeziją, ir šiek tiek atmiešdama ją karikatūriniais efektais, pavaizduoti visus šiandienos visuomenės negalavimus ir sunkias ligas: smurtą, galią, despotizmą, papročių laisvumą, oportunizmą, priespaudą, bejėgiškumą, narcisizmą, hipochondriją, negebėjimą bendrauti...“

Bet nederėtų tikėtis mąslios ir slegiančios interpretacijos. Turėtume laisvai juoktis. O kodėl? Nes veikėjuose ir jų kalboje atpažįstame kiekvieno iš mūsų pačių blogus įpročius ir ydas.

Režisierius V. Masalskis sako, kad pjesės autorė jam pasirodė „plūduriuojanti“ tarp absurdo dramaturgijos ir kanadietiško publikos juokinimo, ir jam tai nėra labai priimtina. Spektaklyje jis bando pateikti viską daug aštriau, išgauti muzikinį dialogą. Pagrindinė spektaklio idėja – kūrėjai per šeimos ląstelę bando atskleisti, kokie žmonės tapo vienkartiniai.