„Mūsų klasės“ sėkmė Lenkijoje

Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. Nuotr. Mikko Waltari

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Mūsų klasė“, kurį 2013 metais režisavo Yana Ross, tik ką baigė gastroles Lenkijoje – gruodžio 8 ir 9 dienomis su dideliu pasisekimu buvo parodytas ketvirtajame Nacionalinių teatrų susitikime (Spotkanie Teatrów Narodowych) Nacionaliniame teatre Varšuvoje. Lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniai faktais, nors adresuota šiuolaikiniam žmogui. Dramaturgui rūpėjo atskleisti tragedijos mechanizmą, veikiantį žmones, atsidūrusius tam tikroje vietoje tam tikru metu, susiklosčius istorinėms, psichologinėms ir religinėms aplinkybėms.

Pasaulyje išgarsėjęs draminis kūrinys, susilaukęs įvairiausių sceninių interpretacijų, tarp kurių ir Oskaro Koršunovo šį rudenį režisuotas spektaklis Nacionaliniame teatre Osle, daugiausia diskusijų susilaukė savo tėvynėje.

Y. Ross spektaklį „Mūsų klasė“ dažnai atvyksta pažiūrėti kritikai, festivalių prodiuseriai iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau režisierei ypač svarbus buvo susitikimas su Lenkijos žiūrovais. Pirmojoje recenzijoje, pasirodžiusi pagrindiniame Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ (2015.12.09) iškart po pirmojo spektaklio pristatymo, teatro kritikas Jan Bończa-Szabłowskis išskyrė ne tik režisierės Yanos Ross darbą, bet ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Straipsnyje, pavadintame „Režisieriai, verti nacionalinės scenos“, jis rašo: „Verta pakovoti, kad pas mus spektaklį pastatytų Yana Ross, kuri Susitikimuose parodė puikią Tadeuszo Słobodzianeko „Mūsų klasės“ inscenizaciją. Maskvoje gimusios režisierės gyvenimas ypač spalvingas. Gyveno Rygoje, išvyko į Sibirą, mokėsi Maskvos GITIS, o po to išvyko į JAV, kur baigė kino režisūros studijas. Televizijos programos ir eksperimentiniai filmai atnešė jai populiarumą, tačiau nesuteikė pakankamai pasitenkinimo, kokio kažkada suteikdavo teatras. Į Lietuvą ją pakvietė Oskaras Koršunovas. „Mūsų klasėje“ iš Vilniaus nustebino ypač preciziškas darbas jos su aktoriais. Puikiai valdė grupines scenas. Słobodzianeko dramą pastatė su užmoju kaip universalią alegoriją apie žmoguje tūnantį blogį, jo pasirodymą ekstremaliose situacijose, o taip pat istorijos dviveidiškumą. Sukurtas įtemptas, jaudinantis spektaklis.“

Lietuvos nacionalinio dramos teatro informacija