| Spektaklis | Režisierius | Trukmė | Salė | |
| Antanas Škėma. SAULĖTOS DIENOS | Ramunė KUDZMANAITĖ | 1 val. 40 min. | Mažoji salė |
Premjera – 2008 m. lapkričio 12 d.
Ramunė Kudzmanaitė: „Man patinka lietuvių literatūra. Skaitau klasikinius ir šiuolaikinius lietuvių autorius, bet Antanas Škėma man atrodo aktualesnis ir modernesnis už daugelį šiuolaikinių autorių. Kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė tampa tautos istorija, jos žmonės. Ten norisi ieškoti atsakymo į klausimą „kodėl aš čia?“, kurį ne kartą užduoda ir pats Škėma ne tik Vileikio, bet ir kitų apsakymų personažų lūpomis. Man įdomi vilčių neišsipildymo tema, kuri tapo lietuvių tautos lemties ženklu.“
Antano Škėmos darbas Valstybės teatre Kaune, o vėliau Vilniuje (režisieriaus Romualdo Juknevičiaus pastatymuose), režisūriniai bandymai svarbūs visai jo kūrybai. Škėmos proza yra kinematografiška, todėl tai puiki medžiaga teatrinėms inscenizacijoms. Rašytojo kuriamame pasaulyje erdvės ir laiko samprata keičiasi, plečiasi, peržengdama netgi tą galutinę pasaulio ribą, kurią mes vadiname mirtimi. Viena istorija vyksta realiai, o visai kitas gyvenimas – personažų galvose. Šitie vidiniai personažų monologai ir nuojautų kaita perkelti į tiesioginę kalbą. Taigi spektaklyje rutuliojasi dviejų pasaulių istorijos – reali ir pasąmoninė.
Šiuolaikinis teatras tuo ir įdomus, kad jame telpa įvairiausios teatro sampratos. Tiesa nevaikšto pro vienas duris. Apysakos veiksmas rutuliojasi pilietinio karo metais porevoliucinėje Rusijoje ir Ukrainoje, kur siautėja bolševikai, o pagrindiniai personažai – emigrantai, lietuvio ir kirgizės šeima.
Vaidina
Eimutis KVOŠČIAUSKAS (Martynukas)
Diana ANEVIČIŪTĖ (Vera)
Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ (Vera)
Remigijus BUČIUS (Vileikis)
Evaldas JARAS (Medvedenko)
Miglė POLIKEVIČIŪTĖ (Angelas)
Neringa BULOTAITĖ (Nastė)
Algirdas GRADAUSKAS (Vasilevskis)
Titas VARNAS (Storas ponas juodais akinių apvadais)
2012 m. balandžio 4 d. 02:01 Irena ir Jonas KUBILIAI
Dėkojame DIANAI už atodūsių spektaklį. Taip, čia ne relakso mėgėjams, dabar suprantu tuos idiotiškus komentarus... Man teatras priimtinas už simbolius, kurie kuria ypatingą atmosferą. Kaip ir tie lentgalių tiltai ar bėgiai, ar sudaužyti į šipulius gyvenimai - baisūs neviltimi likimai, pasmerkti tai nevilčiai nuo pat pradžių. Tą supranti nuo pirmosios scenos, ir gaila, suirutė nebepasiūlo vilties spindulio, neviltis nuo pradžios iki galo. Man gailu dėl pasimetusios kirgizės, kuriai nei lemta namo grįžti, nei vėl į kito nelaimėlio, bet vėl gi, svetimos kultūros žmogaus glėbį kristi... Namai tik nutols, ir galvoji, ar tai apsišvietusios moters tokia dalia? Gal ir gerai, kad autorius ne atviru tekstu, o tik punktyrais piešia charakterius, lieka daugiau erdvės vaizduotei ir apmąstymams. Kirgizė tokia trapiai tvirta, žavi moteriškumu ir ištikimybe... Plevenantis angeliukas - žavus ir daugiareikšmis, staiga prabylantis nuožmiai grubios komsorgės balsu... Keista, kad tas saldofoniškas revoliucionierius pasiūlo įdomų sprendimą atomazgai, bet katarsio nelieka, jis taip ir neatsimezga - perdaug nevilties revoliuciniame blūde... Kas ten jame išgirs lietuvį šaukiantį.... Ačiū mieli, seniai nebuvome taip giliai įtraukti į anų laikų blūdo transformas: visa širdim tolyn nuo jų... Irena ir Jonas KUBILIAI 2008.12.05
2012 m. balandžio 1 d. 09:31 Gabrielė
Man taip pat LABAI LABAI patiko. Spektaklio pastatymas, aktorių apranga, scenos dekoracijos, mielas tylus muzikinis fonas - visko po tiek nedaug, tačiau viskas sudarė tiesiog tobulą visumą, kuri žiūrovui, sėdinčiam salėje, sukuria tiesiog tobula nuotaiką. Tikrai rekomenduoju šį spektaklį pažiūrėt kiekvienam.O ypač patariu mokytojom, dėstančiom 10-ų klasių mokiniam, nusivesti moksleivius, nes vaidinama būtent ta ištrauka, kurią moksleiviai nagrinėjo pamokose. Jei skaityt mokinukam ne visada būna įdomu, tai manau, jog spektaklis isimins ilgam :)
2012 m. kovo 30 d. 21:22 Gabrielė Val
Spektaklis buvo įspūdingas! Vienas geriausių mano matytų! Žiūrėjau sulaikius kvėpavimą - taip įdomu ir gilu buvo. Nepaprastai daug minčių vidiniams pamąstymams. Labai patiko stilius ir ta savotiška dvasia, kuri tvyrojo. Tik Išėjusi iš salės supratau ką reiškė tas auksinis švarkas! Kai supratau, net praradau amą. Didžiulis ačiū ir daug plojimų talentingai ir puikiai režisierei ir aktoriams, kurie buvo nuostabūs! LABAI LABAI REKONMEDUOJU!!! Stiprus spektaklis!