Premjera – 2010 m. kovo 5 d.

„Rašau apie meilę ir mirtį. Argi yra dar kokių nors temų?“
Arthur Schnitzler

Yana Ross: „Arthuras Schnitzleris yra vienas iš mano programinių rašytojų. Po eksperimentų su klasika visada grįžtu prie vokiškos literatūros. Man vokiška (ir austriška bei vengriška) dramaturgija yra kūrybinio kelio kodas, aš intuityviai linkstu prie šių autorių. Vokiečių dramaturgijai būdingas cinizmo, grotesko elementas, čia susipina tai, kas juokinga, ir tai, kas baisu. Sigmundas Freudas savo draugą Schnitzlerį vadino „dvyniu“ ir dažnai jam pavydėjo puikaus psichologo, rašytojo ir gydytojo talento. Schnitzleris šokiravo konservatyvią Vieną atvira geismo anatomijos analize, prozoje ir dramaturgijoje fiksuodamas žmogaus giminės pratęsimo mechanizmą. Jis meistriškai mokėjo nuplėšti kaukes, kurias laikui bėgant mes priversti dėvėti kitų akivaizdoje. Šis spektaklis atskleidžia melo psichologiją. Du žmonės gulasi į lovą, išduodami kitus, ir patys to nepastebi, kaip juos išduoda partneriai. Geismo, išdavystės mechanizmą mes supriešiname su svajomis apie meilę.“

Arthuro Schnitzlerio kūryba vertinta prieštaringai – pirmiausiai dėl atvirai ryškinamos seksualumo temos. Pasirodžius jo pjesei „Ratelis“ (1897; spektaklio pavadinimas „10 dialogų apie meilę“) Schnitzleris buvo apšauktas pornografijos kūrėju, Adolfas Hitleris pjesę pavadino „žydiška nešvankybe“ (mat rašytojas turėjo vengriško ir žydiško kraujo), bet ji tapo pagrindu ne vienam garsiam teatro spektakliui ar kino filmui.

Spektaklyje „10 dialogų apie meilę“ veikia personažai iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių – taip siekiama atskleisti, kaip seksualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuomenės klasių. Pjesės veiksmas vyksta XIX a. paskutiniame dešimtmetyje Vienoje, ji sudaryta iš dešimties viena su kita susijusių scenų, kuriose veikia meilužių poros. Kiekvienas iš dešimties personažų pasirodo dviejose viena paskui kitą einančiose scenose, o ratą uždaro Prostitutė, dalyvaujanti pirmoje ir paskutinėje scenoje.