Premjera - 2010 m. rugsėjo 23 d.

Iš rusų kalbos vertė Ramunė Kudzmanaitė ir Antanas A. Jonynas

Pjesės veiksmas vyksta mažame pasienio miestelyje Vengrijoje, kuriame atsitiktinai atsiduria vengrai, austras, rumunas, kinė, kuriame verdama pasaulio tautų sriuba ir niekas nebetiki parama ir kreditais. Vienas personažas veža nedidelį narkotikų maišelį, aplink kurį ir ima plėtotis liūdnas, egzistencinis detektyvas.

Broliai Presniakovai: „Žodis „Hungaricum“ mums reiškia „kažką, kas tave daro ypatingu“. Tai tokia energijos sankaupa, kuri būdinga žmogui, kuris gimė tam tikroje teritorijoje ir kalba tam tikra kalba. Tikriausiai Lietuvoje yra kas nors, ką galima būtų pavadinti „Lithuanicum“.

Mūsų personažai visada gyvena greta mūsų, mes tiesiog nenusigręžiame nuo žmonių, ir gerai prisimename viską, kas su mumis vyksta. Būtų šaunu, jei kiekvienas žmogus, pamatęs spektaklį ar perskaitęs pjesę, surastų joje savo prasmę – tokią, apie kurią mes nė nenutuokiame; tačiau kai rašėme, galvojome apie štai ką: jei nori būti vergas, tau padeda valstybė, o jei nori būti laisvas, tau padeda Dievas.

Pjesė mums – tai tokia struktūra, kuri pajėgtų atlaikyti mintį – kaip žmogus galėtų atlaikyti smūgį. Paprastai dauguma „teatro žinovų“ laukia, kad būtų tęsiama tradicija, o mums svarbi tokia kūrinio forma, kuri galėtų toliau vystyti mūsų mintį.“

Ramunė Kudzmanaitė: „Hungaricum“ – apie vienatvę ir apie tai, kad nebėra kuo tikėti, apie nusivylimą viskuo, kuo tikėjai, todėl beveik visi personažai turi susigalvoję po idée fixe ir žūtbūt stengiasi ją įgyvendinti. Pjesėje galima įžvelgti žmonių bendrystės ilgesį. Juk bendrystė ir tegali būti atsvara tokioje situacijoje. „Hungaricum“ man tas pats, kas „panopticum“ – lyg kalėjimas stiklinėmis kamerų sienomis, kur centre esantis prižiūrėtojas mato visus kalinius aplink, o taip pat – keistenybių muziejus. Dar – vengriškų agurkėlių, kuriuos vienintelius ir turėjom senais tarybiniais laikais, skonis. Jie tada panašiai ir vadinosi. Šitas skonis sukelia man senų laikų virtuvinių pasisėdėjimų naktimis su draugais ilgesį. Bendrystės ir draugystės ilgesį...“