DANUTA W. (TEATR POLONIA gastrolės)

Dviejų dalių spektaklis

Premjera Gdanske įvyko 2012 m. spalio 11 d., Varšuvoje – 2012 m. spalio 12 d.

Teksto autoriai: Danuta Wałęsa, Piotr Adamowicz

Inscenizacijos autorė ir aktorė: Krystyna Janda

Režisierius: Janusz Zaorski

Šviesų dailininkas: Andrzej Wolf

Scenografė: Krystyna Janda

Scenografės asistentė: Małgorzata Domańska

Vykdančioji prodiuserė: Ewa Ratkowska

Kino medžiagą parengė:

Režisierius: Janusz Zaorski

Operatorius: Andrzej Wolf

Nejudančios kameros operatorius: Adam Mendry

Montažo režisieriai: Zaq Chojecki ir Ludwik Sielicki psm (Media Kontakt)

Gamybos vadovė: Ewa Ratkowska

Spektaklis DANUTA W. sukurtas remiantis pirmojo nepriklausomos Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos žmonos Danutos knyga „Svajonės ir paslaptys“, kurią parengė Piotras Adamowiczius, o išleido Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Drąsioje ir jaudinančioje autobiografijoje autorė pasakoja apie save, savo šeimą ir audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją. Kaip visada – paprasta ir stipri – ji pasakoja ir apie puikias akimirkas, ir apie tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. Ji pateikia pasauliui savo įvykių versiją.

Krystyna Janda apie darbą inscenizuojant spektaklį pasakoja: „Šis spektaklis ir šis vaidmuo, kurio fone – legendinis „Solidarność“ vadovas ir Lenkijos prezidentas – tai vienas didžiausių mano gyvenimo iššūkių, ne tik profesiniu, bet ir žmogišku bei pilietiniu požiūriu. Ponios Danutos Wałęsos pasakojimas mane kaskart stebina ir jaudina. Jo paprastumas ir nuoširdumas kelia pagarbą. Visa tai žadina norą Lenkijos istoriją papasakoti moters vardu“.

Recenzijų ištraukos:

„Nežinau, kaip tai atsitiko, tačiau keliskart spektaklio metu jaudulys spaudė man gerklę ir turėjau tramdyti graudulį. Kai sveikinau ponią Krystyną Jandą, prisipažinau apie tuos išgyvenimus, o ji pasakė: „Įdomu; vakar po generalinės repeticijos, kai čia pasirodžiau, pastebėjau Stasių Tymą. Jis sėdėjo ir verkė. Klausiu jo: „Stasiau, kas atsitiko?“ O jis sako: „Kriste, leisk man paverkti“. Ir toliau verkė“.

Nepaprastas ponios Danutos likimas ir asmenybė bei ponios Krystynos talentas padovanojo man jausmus, kurių teatre nesu išgyvenęs nuo pat Konrado Swinarskio „Vėlinių“ ir Tadeuszo Kantoro „Mirusios klasės“ laikų. Tos moterys sugebėjo priartėti prie didžiausios vertybės, kuri mene įmanoma – paprastumo. Truputį apie tai nutuokiu, nes dirbau toje srityje, tvarkiau tekstus apie žmonių, priklausančių tai pačiai „rasei“ kaip ir ponia Danuta, likimus. Tačiau čia, Krystynos Jandos teatre, šios dvi moterys tuo pat metu pateikė didingą moteriškumo manifestaciją. Jos atsikratė daugel amžių trunkančių sąsajų su vyriška teritorija ir vien joms pačioms žinomu šifru pasakoja apie dalykus, kurie yra nesuvokiami patinams“.

Kazimierz Kutz

„Janda ją vaidina, stovėdama už virtuvinio stalviršio. Gamindama ir kepdama obuolių pyragą – ypatingą ponios Danutos patiekalą, ji kantriai atrenka obuolius, vieną po kito atverdama pirmojo „Solidarnośc“ vadovo žmonos praeities skyrius. Įsiskverbdama į tamsią gyvenimo patriarchalinėje šeimoje Lenkijos Liaudies Respublikoje gelmę. Monodramos forma ideali, nes tik ji gali parodyti, kad meilė Lechui, uždaram žmogui, neatsiejama nuo vienatvės. Spektaklyje pasakoma daug griežtų žodžių, kuriuos galėtų pasakyti lenkų motinos, žmonos, dukros“.

Jacek Cieślak

 „Nuo pat pradžių Krystyna Janda nustebina tuo, kad nevaidina. Neapsimetinėja mergina iš kaimo, kuri baigė septynmetę mokyklą. Neįsikūnija į aštuonių vaikų motiną, kurios gyvenimo ritmą lėmė vienas kitą sekantys nėštumai ir gimdymai. Ji lieka savimi: varšuviete aktore, madingo teatro savininke, žvaigžde. Tai pabrėžia, vaikščiodama po sceną su aukštakulniais. Jos herojė virtuvėje tokių batelių niekada neavėtų. Su aukštakulniais sunku būtų keletą valandų išstovėti  prie puodų, pervystyti kūdikius, ruošti į mokyklą vyresniuosius vaikus, tampyti krepšius su pirkiniais. Bet mes esame ne blokinio namo Gdansko Zaspoje virtuvėje, o Varšuvoje, teatre „Polonia“. Čia aukštakulniai tinka, lygiai kaip ir stiklinis dizaineriškas stalas ir stiklinė duonkepė krosnis. Paradoksalu, bet tas svetimumo efektas spektaklyje puikiausiai pasiteisina. Janda, užuot vaidinusi Danutą Wałęsą, jos gyvenimą pasakoja nesiliaudama būti savimi. Aktorinis objektyvumas leidžia jai su ypatingu aštrumu, be dirbtinumo perteikti Danutos W. dramą“.

Roman Pawłowski