Premjera – 2009 m. gruodžio 29 d.

Visa, kas įvyksta vaikystėje, paauglystėje ir pražydusioje jaunystėje, mes visą gyvenimą mažais arbatiniais šaukšteliais skanaujame kaip gyvybės eleksyrą.

Tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“. Šis vaikas buvo ir liko niekam nereikalingas. „Gaiduko“ istorija – tai artėjimas prie moters. Bendraudamas su moterimi, galvodamas apie ją, jausdamas ją aplinkoje, vyras pradeda matyti gyvenimą ir pasaulį. „Gaidukas“ – tai pasakojimas apie dievišką žmogaus prigimtį, kuri glūdi kiekviename iš mūsų ir yra pasirengusi veikti, tik laukianti mūsų ženklo. Tai pasakojimas apie galimybes, kurios pasireiškia kiekvieną akimirką.

Jurijus Smoriginas: „Gaidukas“ – tai gyvenimas internate, žiūrėjimas pro jo langus, parkas aplinkui, virėja, na ir, žinoma, pirmoji meilė. Spektaklyje daug judėjimo, ne choreografijos, o judėjimo – kaip gyvenime, kai žmogus netveria savame kailyje, pulsuoja visu kūnu...

Marius Jampolskis: Mes per daug užsižaidėme su kančia ir skausmu. Man kartais norisi rėkti žiūrint į savo artimųjų, savo vaiko, savo kolegų veidus – nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Ir kokia tai meilė, jei ją skleidžiame, o mums vis tiek negera? Dūstu nuo to, ką patiriu kiekvieną dieną būdamas žmogumi. Ir štai šitame dusulyje aš matau išeitį.