Jean Anouilh. MEDĖJA (Nepriklausomas projektas)

Apie

Režisierė – Julija Šatkauskaitė

Scenografas – Rytas Jonas Belevičius

Kostiumų dailininkė – Sandra Mockutė ir „Lu.eL“ kūrybinė komanda

Kompozitorius – Teymur Nadir

Šviesos dailininkas – Audrius Jankauskas

Vaidina: Julija Šatkauskaitė, Margarita Žiemelytė, Remigijus Vilkaitis, Justas Valinskas, Pijus Ganusauskas

 

Ar viskam, taip pat ir manipuliacijoms, nukariavimams, valdžios grobimams, žudymams – mus įpareigoja Dievai? Ar galime leisti sau bet kokį žiaurumą, jei mūsų pusėje Tiesa? Ar ne mes patys renkamės savo likimą, esame už jį atsakingi?

Tai sudėtingi klausimai, į kuriuos atsakymo ieškosime per vieną žiauriausių ir tragiškiausių – Medėjos istoriją. Išdavystė, pavydas, kerštas, vaikžudystė, raganavimas ir daugelis kitų blogio dedamųjų – sunku surasti bent menką šviesos blyksnį tokiame pasakojime. Tačiau šio personažo tragedija rėpia plačius ir reikšmės nepraradusius, greičiau atvirkščiai – nuolatinio budrumo reikalaujančius žmogiškosios prigimties slėpinius. Žmogaus savijauta svetimame krašte (tokia yra ir kolchė Medėja, atsidūrusi Korinto žemėje), jo vienišumas ir atskirtis, bendruomenės užribio patyrimas ir iš to kylančios baimės bei priešiškumas atliepia mūsų dienų emigracijos problematikai. Religinių, ideologinių stereotipų įtaka gimdo ir pjesės herojų, ir dabarties visuomenės ksenofobiją, skirtingų etninių, religinių, kultūrinių tapatybių sugyvenimo sudėtingumą.

„Darbas su Ž.Anujo dramaturgija, kurią papildėme antikinių tragikų tekstais, padėjo suprasti, kad į daugelį klausimų apie tiesą, gėrį, laisvę nėra ir negali būti aiškių, vienareikšmių atsakymų. Kitaip vėl paskęstame fanatizme, į areną išeina galia, smurtas, žudymas – neva vardan gėrio ar tiesos. Tai didžiausias žmonijos paklydimas, visada atsisukantis pats prieš save – mitinė gyvatė, ryjanti savo uodegą“ – sako spektaklio režisierė J.Šatkauskaitė.

Ž.Anujo pjesės varomoji galia yra stiprūs, veriantys jausmai – meilė, kančia, neviltis, nuo laimės pilnatvės iki beribės neapykantos besirutuliojanti dviejų žmonių drama. Šiuolaikinis žmogus neretai vengia patirti tokius jausmus, save įkurdindamas iki koktumo „padorioje“, patogioje, drungnoje sublimacijos būsenoje. Spektaklio kūrėjai siekia kiek galima atverti ir iškelti į paviršių šias emocijas – tamsias ir šviesias, leisti joms būti pripažintomis ir priimtomis kaip neatsiejama žmogaus duotybė, pati žmogiškumo šerdis.

 

 

 

Kūrėjai

Komentarai

2014 m. lapkritis 20 d. 11:17 / Gytis

Lauksime