Premjera – 2010 m. vasario 21 d.

Teksto autorius – Jevgenij Griškovec
Herojės monologo autorė – Ana Dubrovskaja

Iš rusų kalbos išvertė Algirdas Dainavičius

Algirdas DAINAVIČIUS:  „Šis spektaklis bus apie tas planetas, kurios praskrieja ir nesusitinka, apie prasilenkiančius žmones. Tų prasilenkimų gali būti laike, geografijoje – kokių tik nori. Prasilenkimai vyksta ir su žmonėmis. Pavyzdžiui, aš kažkada norėjau būti gitaristu, bet susilaužiau pirštą. Jeigu viskas būtų kitaip, aš čia nesėdėčiau. Kiekvienoje planetoje vyksta virtinė įvykių, kurie turi įtakos jos veiklai: užšalimui, atšalimui – visam judėjimui. Gyvenimas yra keistas nuotykis. Kaip sako Griškovecas, „stovi, žiūri ir galvoji, kas čia per gyvenimas toks būna? O tuo momentu pro šalį, iškilęs virš visos gatvės, pravažiuoja didžiulis turistinis autobusas, o pro jo langus į tave žiopso turistai. Kažkokie užsieniečiai. Ir tu tuo momentu supranti, kad tu jiems esi ne daugiau kaip miesto peizažo dalis, daug mažiau reikšmingas nei lipdiniai ant fasadų. Bet jei tu sutikai tave apžiūrinėjančio turisto žvilgsnį, na, kokio nors japono, tu kažkodėl nusišypsojai ir net pamojai ranka, atseit, mes čia neblogai gyvenam, atseit, atvažiuokit dar, labai džiaugsimės.“ Visi žmonės gyvena savo pasauliuose. Jie ten gyvena, o aš važiuoju pro šalį. Visas gyvenimas – Mandalos dėliojimas: dėlioji, dėlioji, o vėjas ją ima ir nupučia. „O daina tegul bus. Tik reikia, kad būtų tikra daina. Kartais to pakanka… Ir nebaisu.“ Žmogui kartais užtenka labai nedaug. Gali gatvėje stovinčiai močiutei duoti pinigėlį, repeticijų kambaryje palaistyti džiūstančią gėlę. Svarbiausia, kad to reikėtų man, o ne kažkam kitam.“

Nors dauguma Jevgenijaus Griškoveco pjesių – monodramos, kurias jis pats režisuoja, kuria dekoracijas ir vaidina, kai kada jis ryžtasi kalbėti kelių herojų vardu. Sąlygine „Planetos“ (parašyta 2001) bendraautore tapo J. Vachtangovo teatro aktorė Ana Dubrovskaja, kurią J. Griškovecas pakvietė vaidinti šiame spektaklyje ir kurios parašytas monologas taip pat skamba spektaklyje. Kaip ir kituose Jevgenijaus Griškoveco kūriniuose, „Planetoje“ nėra nuoseklaus siužeto. Spektaklyje veikiantys Ji ir Jis – didmiesčio gyventojai, kurių susitikimo galimybė labai menka. Vis dėlto tai spektaklis apie meilę, kuri yra ir labai arti, ir labai toli – lyg tamsiame danguje skriejanti planeta, kurią stebi pagrindinis spektaklio herojus.

 „Man nepatinka žodis „išpažintis“, esu prieš tokį požiūrį į save. Iš tiesų nemanau, jog tai ką darau, yra stiprios valios pasireiškimas. Daug kas sako, jog tai drąsu ir taip toliau, kad tai tik sąžiningas ir tiesus kelias. Niekas, išskyrus šiandieną, manęs nedomina. Ir kol turiu jėgų – nors jos ir nėra amžinos – visada mylėsiu tą laiką ir tą meninę erdvę, kurioje gyvenu“, – sako Jevgenijus Griškovecas.