LEDAS (Klaipėdos jaunimo teatro gastrolės)

Apie

Dramaturgas – Vladimir Sorokin

Režisierius – Paulius Ignatavičius

Scenografė – Neli Ivančik

Šviesų dailininkas – Julius Kuršys

Garso Režisierius – Egdaras Žaltauskas

Vaidina: Paulius Pinigis, Kristina Švenčionytė, Asta Zacharovaitė, Justina Burakaitė, Rugilė Latvėnaitė, Karolina Kontenytė, Ieva Pakštytė, Laima Akstinaitė, Gytis Šimelionis, Simonas Lunevičius, Neringa Krunglevičiūtė, Donatas Stakėnas, Artūras Lepiochinas, Donatas Želvys, Elena Ozarinskaitė, Vaiva Kvedaravičiūtė

Spektaklis pagal V.Sorokino romaną LEDAS – tai tam tikra ironiška utopija apie išrinktųjų rasę, apie rasę, kuri iš tiesų gyvena gyvų, bet jau mirusių žmonių pasaulyje, rasę, kuri ieško sau giminingų sielų, rasę, kurios tikslas yra pabusti tikram gyvenimui ir išnykti tyroje šviesoje. Vladimiras Sorokinas ją parašė iš nusivylimo civilizacija, šiuolaikiniu žmogumi, kuris pamiršo širdies kalbą. Kaip reikia gyventi, kad gyventum iš tikrųjų? Pjesė į šį klausimą neatsako, spektaklis nemoralizuoja ir nenurodo „teisingo“ gyvenimo kelio. „Ledo“ pasaulio utopijoje nušvitusieji yra pabudinami smogiant jiems lediniu kūju į krūtinę, to užtenka, kad būtum nemiręs, gyvas ir suprantantis „širdžių kalbą“. O kad būtų taip lengva atsibusti gyvenimui. Bet, deja, tai tik ironiška fikcija, kuri klausia, ar tu iš tiesų esi gyvas, ar tavo širdis nemiega?

Režisierius Paulius Ignatavičius:

„Savo kūrybos pradžioje analizavau žmogų, kaip savo iliuzijos vergą. Maniau, kad žmogus yra tai, ko jis nepadarė, apie ką jis svajojo, ko tikėjosi, ko troško. Tikrasis žmogaus veidas man buvo jo neišpildytų svajonių ir iliuzijų kratinys. Dabar man rūpi šie klausimai: kodėl tie troškimai netampa tikrove? Kodėl žmogus negali būti tuo, kuo jis nori būti? Kodėl jis negali gyventi taip kaip trokšta jo širdis? Kodėl jis užuot gyvenęs iš tikro, tik egzistuoja, miega? Kodėl jis paklūsta visuomenės, religijos, šeimos normoms ir tampa jų įkaitu, vergu? Kodėl jis miršta anksčiau laiko? Šis klausimas yra esminis mano kūryboje ir šiame spektaklyje.“

Kūrėjai

Komentarai

2017 m. kovo 2 d. 15:02 / Renata

Bet ar būtina tai rodyti, nes kasdieniniame gyvenime pakankamai prisižiūrime. Ar būtina rodyti ,kaip "valomi tualetai" , manau, kad tai nepuošia mūsų gyvenimo, o norėtųsi, kad teatras mus pakylėtų , o ne užmėtytų mėšlu

2017 m. vasario 24 d. 08:10 / Vilma

Vakar Šiauliuose vyko spektaklis. Režisierius Paulius pataikė į dešimtuką, tiesiog kaip pirštu į akį mūsų gyvenimo peripetijas. Drąsi, kokybiška aktorių komanda.. Lenkiu galvą visai komandai, tame tarpe ir scenografei Nelei, garso režisieriui Pauliui, šviesų dailininkui Juliui...Ačiū už gerą vakarą ir papurtymą, drąsią vaidybą, neviniojimą į vatą.