Mindaugas Nastaravičius. PAUKŠTYNO BENDRABUTIS (Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis) Sezono naujiena

Apie

 

Vienos dalies pjesėje pasakojama apie paukštyne dirbančias vištų fasuotojas. Pjesės veiksmas vyksta bendrabutyje, kuriame šios moterys gyvena. Per jų kasdienybę atsiskleidžia tarpusavio santykiai, nemokėjimas klausytis ir girdėti, pastangos sava kalba kalbėti apie visiems žmonėms svarbius dalykus – meilę, ilgesį, laikinumą. Pjesė atskleidžia ilgos žmonių kelionės į atsiskyrimą, susvetimėjimą, buvimą uždarame pasaulyje rezultatą. Kas lieka iš žmogaus, kai jis tampa uždaru ir tik sau pačiam įdomiu fabrikėliu? Pjesės personažai mums kalba abejingo, save naikinančio pasaulio kalba. Susiduriame ir su komiška, ir su tragiška žmonių buvimo kartu problema. Moteris ir vyras. Moteris ir kitos moterys. Jos nepajėgios pabėgti iš erdvės, kurią pačios ir susikūrė. Jos kenčia, bet nedrįsta ar nemoka sau paaiškinti, kodėl taip yra.

"Paukštyno bendrabučio" autorius Mindaugas Nastaravičius (g. 1984 m.) baigė žurnalistikos studijas, šiuo metu studijuoja literatūrologiją. 2010 m. laimėjo Rašytojų sąjungos skelbiamą „Pirmosios knygos“ konkursą. Už eilėraščių rinkinį „Dėmėtų akių“ apdovanotas Zigmo Gėlės premija, skiriama už geriausią metų debiutą.

 

 

Mindaugas Nastaravičius: "Paukštyno bendrabutis" – tai pjesė apie rutiną ir vienatvę, apie tai, kaip vieniša moteris gyvena ir mąsto kitų, tarsi artimų, panašių, tačiau iš tikrųjų visai svetimų, skirtingo likimo moterų akivaizdoje. Rašydamas pjesę, norėjau kalbėti apie moteriškumo nuvertinimą, jo naikinimą, apie vyro požiūrį į moterį, apie moterį, kuri leidžia vyrui į ją žvelgti kaip į silpną, ribotą, nuo aplinkybių priklausomą objektą. Ši pjesė yra apie tai, kiek nedaug tereikia, kad žmogus pamirštų, kas yra žmogus".

Režisierius Valentinas Masalskis: "Pagrindinė pjesės tema – moters ir moteriškumo naikinimas, moters intymumo, motiniškumo, jos individualumo nuvertinimas. Bendrabutis, apie kurį kalbame, stovi ir mažame kaime, ir didmiestyje. Čia nesvarbu nei šalys, nei tautybės. Tokie bendrabučiai – ir pačiuose mumyse. Pjesės personažai mums kalba abejingos, save naikinančios tikrovės kalba. Susiduriame ir su komiška, ir su tragiška nemylimos moters tikrove, kurioje – ir vyras, ir kitos moterys. Jos nepajėgios pabėgti iš šios erdvės. Jos kenčia, bet nedrįsta ar nemoka sau paaiškinti, kodėl taip yra".

 

 

Kūrėjai

  • Dailininkė — Renata VALČIK

Vaidina

Galerija

Rodyti daugiau

Komentarai

2014 m. lapkričio 22 d. 23:08 / VIRGINIJA

patiko tik DIDELIS MINUSAS - spektaklio metu tiek daug rūko, kad NET aštuntoje eilėje neįmanoma sėdėti.. Parduodant bilietus galėtumėte šalia pasiūlyti ir respiratorius

2013 m. rugsėjo 15 d. 23:47 / sk

mane asmeniškai spektaklis sukrėtė savo paprastu tikroviškumu. Salė juokės, bet aš spektaklio pabaigoje verkti norėjau. Absoliučiai išgrynintas tam tikros visuomenės dalies skausmas.

2013 m. rugsėjo 15 d. 20:26 / zet

verta pamatyti. Kaip gera, kad yra Masalskis

daugiau