Naujasis Baltijos šokis’19: bang bang

„bang bang“

Manuel Roque (Kanada)

Choreografija ir atlikimas: Manuel Roque

Kūrybinė kryptis ir meno konsultacija: Sophie Corriveau ir Lucie Vigneault

Dramaturgija: Peter James

Kostiumai ir scenografija: Marilène Bastien

Šviesos: Marc Parent

Muzika: Manuel Roque, ištraukos iš Debussy, Chopin, Merzbow, 2001 Space Odyssey, Tarkowky kūrinių

Produkcijos režisūra: Judith Allen

Produkcija: „Cie Manuel Roque“

Vykdantysis prodiuseris: Daniel Léveillé Danse

Koprodukcija: „Festival TransAmériques“

Parama: „fabrik Potsdam“ (Potsdamas, Vokietija), „Maison de la culture Frontenac“ (Monrealis, Kadana), „Circuit-Est centre chorégraphique“ (Monrealis, Kanada), „Théatre Hector-Charland“ (L’Assomption, Kanada), „Les Subsistances“ (Lionas, Prancūzija), „Agora de la danse“ (Monrealis, Kanada), Kanados menų taryba, Kvebeko menų ir literatūros taryba ir Monrealio menų taryba

Padėka: Indiana Escach, Élise Bergeron ir Alexia Martel

Šis pasirodymas remiamas „Daniel Léveillé Danse“ (Monrealis, Kanada). „Cie Manuel Roque“ yra  „Circuit-Est centre chorégraphique“ narys.

„bang bang“ yra asmeninis – dėl to ir universalus – šiuolaikinis ritualas, leidžiantis kūnui išreikšti save kovingiausiai, beviltiškiausiai, laisviausiai. Šių dienų žvilgsnis į savęs pranokimą, „bang bang“ yra apie pasipriešinimą vienam kamikadzei kalbantis scenos kūrinys. Pasirodymas sukurtas pagal muzikinę partitūrą, kuri taip pat yra ir išbandymas. Jis tiek tiesiogiai, tiek perkeltine prasme kvestionuoja pasirodymo sampratą – nuo reprezentacijos erdvės iki šių dienų Vakarų pasaulio gyvenimo tempo metaforų.

Pamažu pradeda žliaugti prakaitas, lenda trūkumai, fone pasirodo būties intymumas. Atlikėjas šoka tol, kol praranda save, kol kodėl ir kaip nebetenka prasmės, kol išnyksta egzistavimo būtinybė. Visą laiką žiūrovai keliauja su kinestetine empatija. Čia nėra naratyvo, tik vienišas kūnas, įnikęs į išbandymų jaudulį, kur malonumas ir kančia persimaišo ir atgyja paradoksalioje, dviprasmiškoje ir daugialypėje erdvėje.

Be šokėjo karjeros lyderiaujančių Kvebeko choreografų trupėse (Marie Chouinard, Sylvaino Émard'o, Danielio Léveillé ir kt.), Manuelis Roque'as pats kuria trumpas choreografijas. Jo pirmasis solo „Raw-me“ (2010) pasižymėjo festivaliuose „Vue sur la Relève“ ir OFFTA. 2012 m. su Lucie Vigneault sukūrė duetą „Ne meurs pas tout de suite“, o 2014 m. – „In situ“, pristatytą „Espace Culturel Georges-Émile-Lapalme of Place des Arts“.

Tais pačiais metais M. Roque'as sukūrė solo pasirodymą, įkvėptą materijos mutacijų. Pirmą kartą pristatytas „Usine C“ (Monrealis), „Data“ buvo atliktas 2015 m. festivalyje „TransAmériques“ (FTA) ir daugelyje kitų pasaulio miestų. M. Roque'as buvo pakviestas dalyvauti Kanados ir Europos partnerių inicijuotame projekte „Migrant Bodies“, kurio kontekste jis sukūrė „Matière Noire“ (2015 m.). Paskui sekė kiti kūriniai: „Aurora“ (2015), sukurta „École de danse contemporaine de Montréal“ absolventams; 4-AR (2015), pristatytas „Tangente“ (Monrealis), ir jo naujausias solo pasirodymas „bang bang“, pristatytas 2017 m. „Les Subsistances“ (Lionas), LPS ir „Festival June Events“ (Paryžius).

M. Roque'as laimėjo 2016–2017 m. sezono Kvebeko menų ir literatūros tarybos prizą už geriausią choreografijos darbą ir Monrealio šokio prizą atlikėjo kategorijoje už savo naujausią darbą.