Nižinskis. Sapnų apeigos (NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS '15)

Idėja, libretas, režisūra, šviesos – Sławomiras Krawczyńskis

Šokėjas – Tomaszas Wygoda

Choreografija: Anna Godowska, Tomaszas Wygoda / proceso darbai: Sławomiras Krawczyńskis

Spektaklyje naudojami remiksuoti Nižinskio baletų „L'apres midi d'un Faun“ ir „The Rite of Spring“ choreografijos fragmentai.

Muzika: Igoris Strawińskis „Šventasis pavasaris“, atliekama Niujorko filharmonijos, vadovaujama Leonardo Bernsteino

Kostiumai: Sławomiras Krawczyńskis, Tomaszas Wygoda

Aktualumo konsultantas – Jadwiga Majewska

Techninis vykdytojas – Łukaszas Kędzierskis

Meno vadovas – Marta Bystroń

Produkcija – Gražyna Kulczyk „Art Stations Foundation“

Novatoriška Igorio Stravinskio baleto spektaklio „Šventasis pavasaris“ inscenizacija muzikos ir teatro istorijoje. Tai solo pasirodymas, kelionė į Vaclavo Nižinskio – skandalingojo legendinio šiuolaikinio šokio pirmtako – pasąmonę. Tai pasakojimas apie nekaltybės ilgesį, kai širdis buvo minties centras. Tai troškimas nukeliauti laiku į praeitį, kur bendruomenė nustatydavo savo tapatybę paprasčiausiu ritualiniu šokiu ir ryšys su Dievu buvo toks tiesioginis ir natūralus, koks tėra tarp vyrų.

Darbas prasidėjo nuo „Dienoraščio“, kuris spektaklio kūrėjams atrodė tarsi svajonių knyga, leidžianti sapnuoti prabudus ir pašėlusiai saugi. „Ir štai atsiduriame prieštaravimų draskomame pasaulyje, kuris nuolat balansuoja tarp ekstazės ir nebūties. Nuostabu, kad I. Stravinskio baletas, kuriam pirmąją choreografiją sukūrė Nižinskis, yra taip tiksliai ir giliai susijęs su šiais dalykais.

Šiame kūrinyje, visai kaip Nižinskio kasdienybėje, nevaldomos jėgos kovoja už savo vietą po saule. Psichikos diagnozė neturėtų užtemdyti šių patirčių. Tai paslaptingas procesas, kuris dar ir šiandien siunčia mums žinią. Sąmoningai ar ne savo baleto kūriniuose ir „Dienoraštyje“ Nižinskis kelia mūsų egzistencijos klausimus“, – sako choreografai.

Premjera sukurta spektaklio „What's with the Dance?“ rėmuose ir buvo finansuota Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos.

Sławomiras Krawczyńskis – teatro režisierius, dramaturgas, scenaristas ir trumpametražių filmų kūrėjas. 2001 m. su Anna Godowska įkūrė „Bretoncaffe“ teatrą, tapo jo meno vadovu. 2004-aisiais, įkvėptas Arnoldo Mindello psichologijos metodo, sukūrė spektaklį „Dances of a Dreambody“.

Jis yra daugelio teatro festivalių ir kino apdovanojimų Lenkijoje ir užsienio šalyse laureatas. 2013 m. sukūrė „The Rite of Dreams Project“ – prieš tai buvusių tyrimų ir meno darbų tęsinį, kuriame dėmesys sutelktas į teatro ir šokio psichologiją bei dvasingumą.

Anna Godowska – šokėja, choreografė, šiuolaikinio šokio mokytoja, viena „Bretoncaffe“ teatro įkūrėjų. 1995–1997 m. dirbo soliste Kelcų šokių teatre. Vėliau kūrė solo pasirodymus, dalyvavo tarptautiniuose projektuose Vokietijoje ir Paryžiuje. Anna rezidavo Eseno NRW choreografijos centre (2000 m.), Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje (2002 m.), Nacionaliniame šokio centre Paryžiuje (2005 m.), menų centre „Maison folie Monse“ Belgijoje (2010 m.), pastaruosiuose dviejuose – su kolega S. Krawczyńskiu.

„Bretoncaffe“ teatre, kurį įkūrė su S. Krawczyńskiu, jai teko choreografės vaidmuo, ji taip pat šoko daugelyje spektaklių. Bendradarbiaudama su „Scena 96'Association“ Anna kūrė grupines choreografijas scenos ir lauko spektakliams. Ji taip pat bendradarbiavo su skirtingų sričių menininkais.

Tyrinėdama šokį Anna peržengia visas fizinio kūno darbo technikas. Savo meniniame ir švietimo darbe ji naudoja psichologijos, psichoterapijos ir dvasinės praktikos metodus. Annos nuomone, šokis yra ne tik unikalus dvasinės išraiškos būdas, bet ir būdas atrasti dvasingumą.

Tomaszas Wygoda – šokėjas, aktorius, choreografas. 1997–2003 m. šoko Silezijos šokio teatre Bytome. Jis taip pat šoko JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir Italijoje.

Tomaszas bendradarbiavo su Varšuvos „Bretoncaffe“ teatru, šoko spektakliuose „Slam out“ (2005 m.) ir „Dancing Sarah Kane“ (2007 m.). Kaip aktorius jis nuolat bendradarbiauja su Krokuvos senuoju teatru. Menininkas kūrė choreografiją daugeliui Varšuvos Didžiojo teatro spektaklių, tokiems kaip „The Fall of the House of Ushers“ (režisierė Barbara Wysocka), „Oresteia“ (režisierius Michałas Zadra). Taip pat keletui Mariuszo Trelińskio spektaklių: „Borisas Godunovas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2009 m.), „Orfėjas ir Euridikė“ (Bratislavos opera, 2009 m.), „Traviata“ (2010 m.) ir „Turandot“ (2011 m.), „La Bohème“ (Vašingtono opera) ir kt. Sankt Peterburgo „Marian“ teatre garsiajai Wagnerio tetralogijai „Nibelungų žiedas“, režisuotai Valerijaus Gergievo, George'o Tsypino ir Alexanderio Zeldino, kūrė scenografiją.