NUTOLĘ TOLIAI („Cezario grupės“ spektaklis pagal Pauliaus Širvio poeziją)

Kompozitorius – Martynas BIALOBŽESKIS

Šviesų dailininkas – Rimas PETRAUSKAS

Vaidina: Brigita ARSOBAITĖ, Paulius ČIŽINAUSKAS, Juozas GAIŽAUSKAS, Vytautas KONTRIMAS, Vilma RAUBAITĖ 

„Nutolę toliai“ yra gana netikėtas posūkis Cezario Graužinio ir teatro „cezario grupė” aktorių kūrybiniame kelyje – tai poezijos spektaklis, besiremiantis poeto Pauliaus Širvio kūryba. Režisierius siekia grąžinti į Lietuvos kultūros erdvę P. Širvio pasaulį, jo unikalią etiką ir poetiką. Laikmečiu, kai cinizmas virsta vertybe, poeto lyriškas atlapaširdiškumas įgyja sukrečiančios, apvalančios jėgos. 

2011 m. spektaklis „Nutolę toliai“ buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias nacionalinės dramaturgijos pastatymas, taip pat pelnė Dalios Tamulevičiūtės vardo premiją. 

Pauliaus Širvio asmenybė spalvinga, apipinta istorijomis apie jo nepasotinamą ilgesį, sumišusį su gyvenimo džiaugsmu, vienatvę ir drauge gebėjimą užburti minią. Įrašas lietuvių literatūros enciklopedijoje santūriai teigia, kad Paulius Širvys – „vienintelis sovietmečio poetas, virtęs legenda“. Viena iš priežasčių, kodėl Širvio posmai išlieka taip plačiai deklamuojami ir dainuojami – tai ne tik tobulas eilėraščių melodingumas, bet ir talentas paprastai atskleisti kiekviename mūsų slypintį būties graudulį, ilgesingą ir kartu džiaugsmingą.

„[...] „cezario grupės“ aktoriai meta sau iššūkį sudominti šiuo poetu mūsų kartos žmogų. Turiu pripažinti, jiems tai puikiai pasisekė. Nesumenkindami, neišaukštindami, jauni aktoriai Pauliaus Širvio poeziją sugebėjo interpretuoti iš savo, šiuolaikinės kartos, požiūrio taško. Spektaklyje tikrai buvo kažkas užburiančio, o kartu realaus, svajingo ir truputį graudaus, šmaikštaus bei kartu stipriai žmogiško, tai reiškia – širviško“. (Jurga Mandrijauskaitė)

Cezaris Graužinis apie „Nutolusių tolių“ kūrybos procesą yra sakęs: „Žinojau, kad darysime tai savaip. Teisingai ar neteisingai, supras ar ne – nekvaršinome sau galvos. „Cezario grupės“ kūrybinės rutinos prašmatniosios savybės – baimės pralaimėti nebuvimas, kūryba džiaugsmo, nuoširdumo labui“.