Premjera – 2001 m. gruodžio 21 d.

„Paskendusi vasara“ – šviesus spektaklis apie meilę savo šaknims"

Marius Katiliškis – spalvinga, unikali asmenybė. Tikrasis neeilinio talento rašytojo vardas – Albinas Vaitkus. Jis gimė 1914 metų rugsėjo 26 dieną Gruzdžiuose (Šiaulių r.), mokėsi Žagarės progimnazijoje, dirbo tėvų ūkyje, vėliau, atitarnavęs kariuomenėje – Pasvalio bibliotekos vedėju. 1944-aisiais pasitraukė iš Lietuvos, o po penkerių metų apsigyveno Čikagoje, netoli Lemonto miestelio, kur gyveno iki mirties 1980-aisiais. Išeivijoje rašytojas yra išleidęs kelias novelių knygas: „Prasilenkimo valanda“ (1948), „Šventadienis už miesto“ (1963), „Apsakymai“ (1975), taip pat novelių romaną „Užuovėja“ (1952), autobiografinį romaną „Išėjusiems negrįžti“ (1958). Bene stipriausias jo veikalas – romanas „Miškais ateina ruduo“ (1957).

Mariaus Katiliškio kūrinių motyvais sukurta „Paskendusi vasara“ – tai spektaklis apie žmogų, apie jo tikėjimą, įpročius ir papročius. Jame – pasvalietiška tarme iškylanti mūsų  tautos subtilių charakterių galerija, Lietuvos kaimas su senąja atributika, išmintimi ir humoru. Režisierius Julius Dautartas kuria virtinę atskirų scenų, kurias į vieną nuotaikingą reginį sujungia konstruktyvi ir funkcionali Virginijos Idzelytės scenografija. Mediniai vežimai virsta atskiriems epizodams reikalingais atributais, o drauge – simbolišku nykstančios Lietuvos ženklu.

„Dabar kaimo žmonės Lietuvoje sudaro 30 procentų mokesčių mokėtojų, jie taip pat talentingi kaip ir miestiečiai, kurių daugumos yra kaimietiškos šaknys, nors dabar jau stipriai atsiplėšta nuo savo senelių ir tėvų. Mane sudomino Katiliškio meilė paprastam žmogui. Jo kūryboje svarbus ir aistrų pasaulis, atvirumas, meilės istorijos“, – sako Julius Dautartas.

Režisierius įsitikinęs, kad Mariui Katiliškiui labai svarbus žmogaus noras pasikalbėti su savimi per gamtą, neprarasti to ypatingo ryšio. Todėl šioje interpretacijoje ir nėra pagrindinio personažo – spektaklyje bando išsišnekėti visi: vieni iki galo, kiti – puse lūpų.