SIRENOS'16: ŠVARUS MIESTAS (Graikija)

Apie

Teksto autoriai ir režisieriai: Anestis Azas ir Prodromos Tsinikoris

Atlikimas: Mabel Matchidiso Mosana, Rositsa Pandalieva, Fredalyn Resurreccion, Drita Shehi, Valentina Ursache

Prodiuseriai: Onassis kultūros centras – Atėnai
Koprodiuseriai: Goethe-Institutas

 

„Švarus miestas“ – tai spektaklis, pateikiantis naujas stereotipų apibrėžtis per asmenines tikrųjų ekspertų, kalbant apie švarą, patirtis: spektaklyje kalbama valytojų-imigrančių lūpomis. Tuo pačiu metu spektaklis tiria istorines, filosofines ir politines sąvokos „švarus“ tąsas. Kas valo Atėnus? Kodėl dauguma Atėnų valytojų yra moterys ir imigrantai? Are jie „gimė“ valytojais? Kaip jų CV skiriasi nuo jūsų? Galbūt galiausiai visi esame tiesiog istorijos subjektai? Kodėl yra naudojamas „išvalymo“ terminas, kalbant apie policijos operacijas, siekiančias atsikratyti „nepageidaujamųjų“ – valkatų, imigrantų, benamių – viešose erdvėse? Graikų režisieriai Azas ir Tsinikoris tiria „švarumo“ ir „tyrumo“ rasizmą, fašizmo apraiškas ir moterų imigraciją į Graikiją bei jų kaip valytojų identitetą.

Pasak režisierių, idėja šiam projektui kilo prieš kelis metus, kai ekonominės krizės pradžioje ėmė skambėti šūkis „išvalyti vietą“ ir dalis graikų visuomenės, kuriai buvo reikalingi atpirkimo ožiai, taikiniu pasirinko užsieniečius, imigrantus ar pabėgėlius, gyvenančius šalyje. Susidūrę su šiomis net neslepiamo rasizmo kalbomis, režisieriai nutarė ištirti „švaraus“ ir „tyro“ koncepcijas dešiniojo sparno retorikoje ir perkėlė šią koncepciją į tiesioginę dimensiją, klausdami, kas iš tiesų valo šią šalį? Po kelių mėnesių tyrinėjimo migrantų bendruomenėse, režisieriai nutarė koncentruotis į moteris imigrantes, į dažniausiai tyliąją imigrantų populiacijos mažumą, kuriai patikimos – tikrąja ta žodžio prasme – purviniausios Graikijos kertelės.

Kas jos tokios, kasdien švarinančios traukinių stotis ir prekybos centrus, pasiturinčiųjų vilas ir kasdienių pakeleivių mindomus šaligatvius? Scenoje pasigirsta skirtingų kartų imigrančių į Graikiją balsai: tai – filipinietė, atvykusi 1980 m. ir nuo tada išskirtinai dirbanti pasiturinčiųjų priemiesčio rajone Ekali, tai – moldavė sopranė, atvykusi dešimtmečiu vėliau, tai – albanė, prisijungusi prie vienos iš samdančių kompanijų, tai – mergina iš Pietų Afrikos, ištekėjusi už graiko, tai – bulgarė, dirbanti kultūros centre. Per dokumentinę šių penkių moterų patirtį Azas ir Tsinikoris tiria ir jų integraciją į Graikijos visuomenę, analizuoja darbininkų įtaką šaliai, ieško atsakymų į klausimus, kiek jie yra paveikti finansinės krizės, kokios istorijos slypi už šių žmonių statuso? 

Anestis Azas

Gimė Tesalonikuose 1978 m., studijavo Aristotelio Universitete Tesalonikuose Teatro fakultete ir Berlyne, Ernsto Buscho Dramos meno akademijoje. Kaip režisieriaus asistentas dirbo su Dimiteru Gotscheffu ir su Rimini Protokoll. Nuo 2008 m. dirba kaip laisvai samdomas direktorius Graikijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, statydamas tiek klasikinius, tiek šiuolaikinius autorius, dažnai kuria dokumentinio teatro principu. 

Prodromos Tsinikoris

Gimė 1981 m. Vupertalyje, graikų imigrantų tėvams, o 1999 m. Persikraustė į Tesalonikus, kur baigės Aristotelio Universiteto teatro fakultetą, nuo 2009 m. gyvena Atėnuose, kur dirbo kaip Dimitero Gotscheffo aktorius ir režisieriaus asistentas bei tyrimų vykdytojas Rimini Protokoll atliekamame projekte; yra dalyvavęs ir daugiau kūrybinių eksperimentų, praėjusiais metais režisavo audio pasivaikščiojimą Atėnų centre su benamiais, apie kuriuos buvo pasakojamos istorijos, dažnai dirba su Anestis Azas dokumentinio teatro kūrimo procesuose. 

 

Kūrėjai

Galerija

Rodyti daugiau

Komentarai

Komentarų nėra.
Kviečiame dalintis įspūdžiais apie spektaklį.