STEVE COLEMAN AND FIVE ELEMENTS („Vilnius Mama Jazz“)

  • Režisierius

    - -

  • Salė

    Didžioji salė

Apie

JAV 

 

Alto sax – Steve Coleman

Trumpet – Jonathan Finlayson

Bass – Anthony Tidd

Drums – Sean Rickman

Steve'as Colemanas nemėgsta žodžio „džiazas“ - savo muziką šis amerikiečių saksofonininkas, kompozitorius ir pedagogas vadina tiesiog „spontaniška kūryba“. Nepaisant to, jam ploja mąstanti džiazo publika visoje planetoje. „Mąstanti“ čia yra esminis žodis, nes ir šis pats išskirtinis atlikėjas dažnai vadinamas muzikos mąstytoju. Tačiau net ir tai dažnai atrodo pernelyg paprastas apibūdinimas.

Net nelengva nuspręsti, nuo ko pradėti pasakojimą apie šį Vilnius Mama Jazz svečią. Gal nuo to, kad savo kūrybą pastaruoju metu jis grindžia gamtos reiškiniais ir dėsniais? O gal tuo, kad būtent jo kolektyve sparnus įgijo ir į platų džiazo pasaulį išėjo pernykščio festivalio dalyvis Ravi Coltrane'as?

1978-aisiais jaunas muzikantas persikraustė į Niujorką ir pradėjo stebėtinai įdomų savo karjeros etapą, besitęsiantį iki šiol. Greitai įsisukęs į miesto džiazo muzikantų ratą, jis grojo su Abbey Lincoln, Ceciliu Tayloru, Dave'u Hollandu ir kitais šio žanro šviesuliais.

Tačiau kur kas svarbiau šiai istorijai yra jo paties idėjos, virtusios muzikiniu judėjimu M-Base. Kurį irgi sunku apibrėžti – tai buvo tarsi nuolat besikeičianti muzikantų komuna, suvienyta įdomios idėjos. Jos esmė – muzikos garsais perteikti išeivių iš Afrikos folkloro elementus, suderinant juos su metafizinėmis temomis, gamtos dėsnių atspindžiais ir senovės išmintimi.

Šis projektas praskynė kelią į platesnes džiazo lankas minėtam R.Coltrane'ui, Gregui Osby, Geri Allen, Cassandrai Wilson ir kitiems, o jo idėjas iki šiol galima atrasti daugelio jaunosios kartos džiazo muzikantų kūryboje. „Tai vienas nedaugelio tikrai originalių dalykų, kurie džiaze atsirado devintajame dešimtmetyje“, - taip apie M-Base atsiliepia muzikos kritikai.

Tačiau tuo pat metu, devintojo dešimtmečio pradžioje, buvo lipdomas ir kitas Steve'o muzikinių idėjų indas – grupė Five Elements, kuri įvairiomis formomis gyvuoja iki šių dienų ir bus pristatyta Vilnius Mama Jazz publikai.

Kalbėdami apie Steve'o Colemano kūrybą, specialistai mini ne tik neįprastą ritmiką ir spontaniškus muzikinius ėjimus. Dažnai jie naudoja žodį „ezoterika“.

Mat šis menininkas – ne iš tų, kurie rašo melodijas, įkvėptas banalių meilės istorijų. Steve'o kūryba remiasi dviem pagrindinėmis ašimis – Šventąja geometrija (formomis išreiškiami gamtos principai) ir Energija. Jei tai atrodo nesuvokiama ir keista, galima priminti, kad panašiomis idėjomis savo darbus grindė kompozitoriai Bella Bartokas, Johannas Sebastianas Bachas ir džiazo didmeistris Johnas Coltrane'as.

Kiekvienas jo darbas turi reikšmę, kuriai visiškai suprasti reikėtų perskaityti ne vieną knygą – ir tų knygų sąrašas būtų labai įvairus, nuo istorijos iki biologijos traktatų.

Kalbant paprastai, įkvėpimo Steve'as ieško gamtos ir Visatos dėsniuose, pastaruoju metu kiekvienam savo albumui suteikdamas vis kitą temą. Pavyzdžiui, nuo praėjusio dešimtmečio vidurio jo muzika analizavo astronomiją, o naujausias albumas, pernai išleistasFunctional Arrhythmias, tyrinėja žmogaus kūne vykstančius procesus ir jų sąryšį su muzika. Vienas kūrinių, sprendžiant iš jo pavadinimo, pasakoja apie leukocitų šokį, kitas – apie nereguliarų širdies ritmą, trečias – apie kvėpavimą.

Muzika, atskleidžianti nervų, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų sistemų ryšį – tokios Vilnius Mama Jazz scenoje tikriausiai dar negirdėjome. Kita vertus, lyginti Steve'ą Colemaną su kitais džiazo artistais ir būtų kiek beprasmiška. Kritikai laužo liežuvius ir klaviatūras, mėgindami surasti tinkamų apibūdinimų šiam kūrėjui.

Vienas jų Steve'ą pavadino „koncepcijų nindze“, žurnalas Wall Street Journal - tiesiog įtakingiausiu savo eros džiazmenu. Muzikantas Vijay Iyeris sako, kad Steve'o Colemano padarytai įtakai džiazo vystymuisi gali prilygti nebent legendinis Johnas Coltrane'as. Žurnalas Jazzwise rašo bene tiksliausiai: „Steve'o Colemano muzika – tai nepaneigiamas meninis originalumas ir noras garsų vandenyne plaukti be gelbėjimo plausto“.

„Jūs niekada nepatikėtumėte, koks lankstus gali būti žmogaus protas“, - kolegoms, kurie prieš 34 metus sakė, kad tokios jo kūrybos niekam nereikės, drąsiai sakė Steve'as.

Laikas parodė, kad jis teisus. Prieš keletą metų išleistą albumą Harvesting Semblances And Affinities į metų geriausiųjų dešimtuką įtraukė įtakingi leidiniai Jazz Times ir Village Voice, o New York Times apskritai išrinko geriausiu metų įrašu.

Viso to pasiekti padėjo dešimtmečiai gilinimosi į muziką ir daugybė kelionių. Tyrinėdamas muziką, Steve'as Colemanas lankėsi Kuboje, Ganoje, Brazilijoje, Indijoje, Indonezijoje, Alžyre, Tunise, Dramblio Kaulo Krante ir kitose valstybėse.

„Visą gyvenimą ieškau geresnių būdų muzikoje išreikšti savo mintis. Nukeliavau labai toli, kad pamatyčiau, kaip žmonės per muziką pasakoja savo istorijas“, - pripažįsta Steve'as. Ir kukliai atskleidžia savo tikslą: „Noriu tiesiog žiūrėti į kalną ir pagroti kalną. Arba pažiūrėti į bitės skrydžio trajektoriją ir ją pagroti“.

Paprasta? Paradoksalu, bet taip. Steve'o Colemano gerbėjai sako, kad jo muzika – neabejotinai sudėtinga, bet tuo pačiu ir neatstumianti pirmą kartą ją išgirdusio klausytojo. Toks keturis dešimtmečius ugdomo meistriškumo rezultatas.

Kartu su viena ryškiausių Vilnius Mama Jazz žvaigždžių scenoje pasirodys jo bendražygiai – su pertraukomis keliolika metų grojantys grupės Five Elements nariai, kurių patirtis – ne ką mažiau įdomi.

Nuo 2000-ųjų Niujorko džiazo scenos pažiba vadinamas Jonathanas Finlaysonas – trimitininkas, prie Steve'o Colemano grupės prisijungęs vos 18-os. Dabar šis bendradarbiavimas trunka jau keliolika metų, o greta Steve'o darbų Jonathanas spėja pamuzikuoti su Ravi Coltrane'u, Vijay Iyeriu, Meshell Ndgeoecello ir kitomis žvaigždėmis.

Bosininkas, multiinstrumentalistas Anthony Tiddas gimė Londone ir dar vaikystėje pasinėrė į klasikinę muziką. Šioje srityje pasiekė aukštumų, tačiau vėliau pasuko į populiariąją muziką ir džiazą – greitai buvo pastebėtas britų garsenybės Courtney Pine'o ir nebesidairė atgal. Anthony grojo su Talvinu Singhu, Gregu Osby, Bjork, o persikraustęs į JAV irgi neturi kada nuobodžiauti – dirbo su įvairių žanrų atlikėjais, nuo hiphopo dievukų The Roots iki rokerių Soul Asylum.

Kai 1996-aisiais Steve'as Colemanas atrado būgnininką Seaną Rickmaną, šis grojo su ritmenbliuzo žvaigžde Maxwellu. Šiandien jo biografijoje – dešimtys įdomių projektų. Kad nekiltų noro abejoti jo sugebėjimais džiazo pasaulyje, pakanka paminėti vieną – 2011-aisiais Mileso Daviso atminimo gastrolėse jis koncertavo su Herbie Hancocku, Marcusu Milleriu ir Wayne'u Shorteriu.

Kūrėjai

Komentarai

Komentarų nėra.
Kviečiame dalintis įspūdžiais apie spektaklį.