Premjera – 2006 m. lapkričio 18 d.

Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas

„Dorsto „Fojerbachas“ labai patiko, nes keliamos akivaizdžios formalistinio, bedvasio teatro problemos, gniuždančios epochos problemos. Vyksta kova tarp išorės ir turinio, tarp formos ir esmės. Šiame konflikte teatras dalyvauja kaip tam tikras organizmas, kaip tarpininkas, reaguojantis į aktorių proveržius.“
Valentinas Masalskis

Visas teorijas apie aktoriaus meną, įvairiausius vaidmens kūrimo metodus Valentinas Masalskis tarytum ėmė ir įkūnijo viename asmenyje – žmoguje, aktoriuje, režisieriuje.

Pastarąjį dešimtmetį tarytum prisikėlęs naujam teatriniam gyvenimui, Masalskis žengia į naujas, dar niekieno neatrastas žemes. Tai, kad jis stato Lietuvoje nestatytus veikalus – reikšminga, bet svarbiausia, kad, pats su savimi eksperimentuodamas, kiekvieną kartą jis bando įminti teatro mįslę. Kas jam yra teatras? Koks teatras slypi jame? „Čia“ ir „dabar“ vykstantis procesas Masalskio teatre ne vaizduojamas, o išreiškiamas kaip tam tikra hiperaktyvi menininko pozicija.

Tankredo Dorsto „Aš, Fojerbachas“ – pjesė apie vienos profesijos žmogų – aktorių, tačiau Valentinas Masalskis ją pavertė ne vien kūriniu apie jo alter ego, jis ir toliau sėkmingai kūrė organišką „gyvojo nervo“ teatrą.

Visą gyvenimą besisukdamas teatro rate, Masalskis teatrą ne myli, o juo gyvena. Tai jam – egzistavimo deguonis. „Aš, Fojerbachas“ – ne himnas ar odė teatrui, o negyvenama sala, kurioje laisvai gali paskrajoti dvasios, kurioje taip ryškiai konfliktuoja du pagrindiniai pradai: formalistinis ir žmogiškasis. Šiame kūrinyje teatras tampa mažu visos technobiurokratinės epochos modeliu.