Premjera – 2006 m. lapkričio 4 d.

Spektaklyje panaudoti Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikos fragmentai

Rašydamas šią pjesę, Vytautas V. Landsbergis pasinaudojo Lietuvos partizanų vadų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto dienoraščiais, laiškais, taip pat poeto Kosto Kubilinsko autobiografijos ir eilėraščių ištraukomis. Pjesėje skamba Sesario Valjecho, Nijolės Miliauskaitės poezija, cituojami KGB dokumentai apie Dainavos štabo sunaikinimą ir knygos „Rašytojas pokario metais“ fragmentai.

„Bunkeris“ – dokumentinė drama apie rašytoją Kostą Skinkį. Draskomas prieštaravimų, jis nežino, kuriuo keliu sukti – būti ištikimam Lietuvos partizanams, kovojantiems miškuose, ar, kad galėtų rašyti eiles, parsiduoti priešams ir išduoti draugus. Skinkio prototipas – ne taip seniai gerbtas ir vertintas poetas Kostas Kubilinskas, kurio politinė išdavystė, atskleista po Nepriklausomybės atkūrimo, bene visą jo kūrybą nubloškė užmarštin. Pilietiškumas – neatsiejama kūrinio dalis: V. V. Landsbergis mėgina išsiaiškinti savo kraujo brolio, pakliuvusio į sudėtingą istorinę situaciją, likimą.

Pirmą kartą „Bunkeris“ žiūrovams pristatytas 2005 metų rudenį per nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymus. Spektaklis – jau išbaigtas sceninis variantas – atskleidžia, jog žmonės visą gyvenimą ieško savo praeities ir tapatybės. Nors dabartiniam jaunimui ši pjesė egzotiška, tačiau jos personažų lūpos ir mintys atgaivina vadovėlines tiesas ir suteikia joms žmogiško turinio.