Janina Žvikaitė

Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyriausioji administratorė Janina Žvikaitė yra viena iš LNDT senbuvių – šiemet suėjo 29 metai kaip ji dirba šiame teatre. Janinai teko dirbti su dvylika teatro vadovų ir, kaip juokauja, net pati pora mėnesių buvo direktorė, kai tuometinis vadovas Rimas Tuminas buvo išvykęs į užsienį ir paliko ją vadovauti teatrui.

Trauką teatrui ir kultūrai Janinai jautė nuo mažumės. Iš Dotnuvos (Kėdainių raj.) kilusi moteris studijavo Vilniuje tuometinės Kultūros mokyklos (dabar – Vilniaus kolegijos) Dramos skyriuje. Studentams vadovavo aktoriai ir režisieriai Vladas Limantas bei Aleksandras Kernagis. „Tais laikais buvome nutupėję visus laiptelius šiame teatre, daug laiko čia praleisdavom, stebėjom tuomet kuriamos premjeros „Žmogus iš La Mančos“, (rež. Algirdas Lapėnas) repeticijas. Taip prasidėjo mano pažintis su šiuo teatru“, – prisimena Janina Žvikaitė, dabar pati įleidžianti teatro programų studentus stebėti spektaklių.

Ją dėl to iki šiol atsimena tokie režisieriai kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, kurie būdami jauni irgi ieškojo būtent Janinos, kad ši atvertų teatro duris pradedantiems menininkams.

Po studijų Vilniuje, Janina mokėsi tuometinės Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete Lietuvių literatūrą ir režisūrą. „Mes buvome pirmoji laida, iki šiol be galo myliu Povilą Gaidį ir Vytautą Paukštę – jie kartu su Henriku Andriukoniu buvo mūsų dėstytojai“, – sako Janina. Po studijų ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja Molėtuose, bet vėliau pabėgo į Vilnių. Trylika metų dirbo Liaudies meno rūmuose, organizavo dainų šventes ir mėgėjų klubus.

Nuo 1989 metų dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (anksčiau – Lietuvos akademinis dramos teatras).

Janina yra tas žmogus, kuris sulaukia paskutinių vėluojančių ir duoda ženklą, kada galima pradėti spektaklį, kada žiūrovai jau susodinti. Nors, sako, buvo laikai (1992–1993 metai), kai visai nebūdavo žiūrovų. „Jei Didžiojoje salėje, kur telpa 660 žmonių, būdavo devyniasdešimt žiūrovų, tai jau džiaugdavomės, kad anšlagas. Taip buvo ne vien mūsų teatre, visuose teatruose. Teatras tuomet buvo gatvėse, žmonėms rūpėjo kiti dalykai. Dabar žiūrovų vėl daug, bet per metus pasikeitė gyvenimo tempas, žmonių gyvenimo ritmas ir žiūrovai dabar taip kruopščiai neplanuoja kelionės į teatrą, užbėga tiesiai po darbų, bet ir ačiū Dievui. Tame nieko blogo nėra. Vienintelis dalykas, kurio niekaip negaliu toleruoti – kai į spektaklį ateina su šortais“, – šypsosi Janina.

Aušra Pociūtė, 2018-10-29

TEATRO ŽMONĖS. Janina Žvikaitė from Lithuania National Drama Theatre on Vimeo.