Trijų veiksmų komedija, trukmė - 2 val.
Premjera - 1948 m. kovo 19 d.
Spektaklis atnaujintas 1975 m. balandžio 5 d.,
1985 m. kovo 25 d., 1995 m. kovo 26 d.
TEKSTAI:
Veiksmas vyksta 1945 metais Žaldoko ūkelyje. Giliai liaudiška, valstietišku humoru trykštanti Boriso Dauguviečio komedija. Lietuvių kaimo aludaris, truputį keistuolis ir išdaigininkas, truputį pasimetęs ir išgąsdintas gudruolis, autoriaus išvedamas į įstorijos kryžkelę, pastatomas šalia seno ir naujo tipo žmonių, ir jis sprendžia lemtingąjį klausimą - su kuo eiti? Daug sykių šis klausimas mūsų literatūroje skambėjo labai patetiškai, labai iškilmingai ir hamletiškai. B.Dauguvietis visa tai supaprastino ir praskaidrino žvaliu humoru. Jis geraširdiškai šypsojosi iš Žaldoko valstietiškos "diplomatijos", gudravimo, nepasitikėjimo kurdamas puikias komiškas situacijas, piešdamas sodrų lietuvišką komedijinį tipą, į kurį miela pažiūrėti ir šiandien. Ne iš karto šis komizmas buvo suprastas ir įvertintas. B.Dauguviečiui dėl "Žaldokynės" teko patirti nemaža kartėlio. Tačiau laikas viską ištaiso.
Jonas Lankutis (iš straipsnio "Dauguviečio raštus skaitant")
Boriso Dauguviečio komedija "Žaldokynė" - seniausias Nacionalinio dramos teatro spektaklis. Iki šiol šis spektaklis bene gausiausiai lankomas žiūrovų, o gudraus ir nuolat dėl savojo alaus besirūpinančio Žaldoko vardu pavadinta viena iš populiaraus alaus rūšių. Režisierė Kazimiera Kymantaitė, pastačiusi "Žaldokynę" dar 1948-aisiais ir jau bent kelis sykius atnaujinusi spektaklį, dirbusi su keliomis aktorių kartomis, sakė: "Žaldokynę" 1948 metų pavasarį žiūrovas išvydo todėl, kad tuo metu kažką naujo ir didelio savo kūryboje išgyveno Borisas Dauguvietis. Ir kad aš, su žemaitišku atkaklumu stačiusi šią komediją, ištvėriau keturiolika peržiūrų ir, nepaisydama neigiamų vertinimų, užsispyrusi tvirtinau, jog tai yra ir bus mūsų klasikinė komedija, kaip ta nepamirštama Keturakio "Amerika pirtyje"... Laikas slenka, laikas gydo žaizdas, nešdamas užmarštin ir ašaras, ir skriaudas. Tiesa iškyla, melas išdyla... Nepaisydama "išmoningų" pranašysčių, šimtus kartų vaidinta ir žiūrovų pamilta "Žaldokynė", išlaikiusi laiko bandymą, užėmė deramą vietą lietuvių teatro istorijoje".
1948 metų premjeroje Žaldoko vaidmenį atliko Napoleonas Nakas, 1975 metais - Jonas Lalas, o šiandieniniame spektaklyje vaidina Vytautas Tomkus. Taip pat "Žaldokynėje" triumfuoja šio spektaklio komikai Adolfas Večerskis, Vytautas Rumšas, nemirtingoji Paukštytė-Agnė Gregorauskaitė, "senbuvis" Juozas Meškauskas ir kiti aktoriai, padedantys rauginti tą neatsibostantį Žaldoko alų.
*****
A.Večerskis: Žaldokynės fenomenas unikalus. Dukart nufilmuota, reguliariai rodoma per televiziją, ji niekada nestokoja žiūrovų. Net jaunimo kelios eilės palei sienas. Spektaklį jau galima vadinti kultiniu.
A.Gregorauskaitė: Žaldokynė akumuliavo ypatingą energetiką, kurią jai suteikė dvi neeilinės asmenybės Borisas Dauguvietis ir Kazimiera Kymantaitė.
A.Večerskis: Spektaklis turi gerą užtaisą pozityvios energijos ir jokio moralizavimo. Manau, šiandien to ypač reikia žmonėms, pavargusiems nuo pasaulio brutalumo, gyvenimo nestabilumo, nuo sunkių minčių ir įvairiausių fobijų. Kam jį vėl kankinti menu, jei galime suteikti porą valandų atokvėpio, geros nuotaikos, o gal ir nedidelę dozę optimizmo išsinešti.
A.Večerskis: Ką nors radikaliai keisti būtų žiauriai pavojinga galima sugriauti pastatymo struktūrą. Ir vis dėlto spektaklis nėra užkonservuotas tai lyg judantys šiuolaikiniai paveikslėliai senuose, tvirtai sukaltuose rėmuose. Natūraliai kažkas kinta, keičiantis partneriams.
A.Gregorauskaitė: Paukštytė keičiasi kartu su manimi, atsiranda naujų mizanscenų, detalių. Naujausia didžiuliai mamos gintariniai karoliai. Jie mane šildo, primena, kad mamai teatras buvo ne kryžius ant pečių, o puikus vėrinys, kurį pati suvėrė vieną darbą po kito
A.Večerskis: Išeidama Kazimiera Kymantaitė man paliko du priesakus: nunešti ją į kapus ir išsaugoti Žaldokynę bent dešimt spektaklių. Įvykdžiau abu, o antrąjį su kaupu, nes Žaldokynė gyva ir mylima žiūrovų ligi šiol.
Ištraukos iš pokalbio su Adolfu Večerskiu ir Kazimieros Kymantaitės dukterimi, aktore Agne Gregorauskaite, 120-ųjų Boriso Dauguviečio gimimo metinių proga. "Kymantaitės priesakai, įvykdyti A.Večerskio". Audronė Jablonskienė (Respublika, 2005 balandžio 2 d.)
ENGLISH:
It's very national, full of humour comedy. The brewer of Lithuanian village, a little bit strange and prankster, is leaded by the author to the crossroad of the history, he appeares close to the modern thinking and old fashioned people, and he tries to answer the question - what direction to choose? B.Dauguvietis filled this phylosophical question with humour and simplicity.
