85 sezonas

Nepalieka jausmas, kad žvelgiame į pasaulį bandydami jį suprasti ir, nepaisant mūsų pastangų, matome, jog tai vis labiau neįmanoma. Dabartis – poliarizuota, neapčiuopiama, taki, ir mes praradome iliuziją, jog esama vienos tiesos. Kasdien patiriame vis didesnį spaudimą pasirinkti juoda arba balta, vieną arba kitą poziciją, o kompromiso paieškos sulaukia priešiškumo. Įvairios gyvybės formos pradeda protestą prieš antropoceną, jo privilegijas ir dominavimą, ir žmonės vis aiškiau suvokia, jog būsime laimingi, jei sugebėsime išlikti, kad ir paribyje. Žmonija savo kailiu patyrė nevaldomą skylančio atomo branduolio jėgą. Skylant atomui išsiskiria tokio dydžio energijos kiekis, kad gali tapti atomine bomba ir sunaikinti tuos, kurie ją sukūrė. Mes mąstome apie skilimą žmonijos viduje, kai ši skyla į dalis – savo praeitį ir ateitį, žinomą ir nežinomą, matomą ir nematomą. Mes atsidūrėme skilimo momente, tarp praeities ir ateities. Kvantinė fizika tiria reiškinius, leidžiančius dalelėms būti keliose vietose ar kelių būsenų vienu metu, – tą pačią galimybę mums suteikia ir teatras. Čia mes ieškome priešingų pozicijų, skirtingų prasmių. Kartais netikėtai ir netyčia atrandame prasmę beprasmybėje. Teatre galime atsistoti į akistatą su savo pasirinkimais – pamatyti juos priešais save ant scenos, analizuoti, gerai apžiūrėti iš visų pusių, gal net apsigalvoti. Ir net jei neįstengiame pakeisti praeities, teatras suteikia galimybę būti šiame momente ir šios akimirkos sukeltą jausmą neštis į rytojų, tikintis, kad dar turime užtektinai energijos pokyčiui ir empatijai. 

85-ajame LNDT sezone kviečiame kartu pasinerti į nežinomybę ir mėginti suprasti pasaulį iš naujo. Jūsų laukia 7 premjeros, kurias vienija reiškinių mūsų gyvenime priežastingumo paieška ir svarstoma dalykų kilmė. Rugsėjo mėnesį sezoną Didžiojoje salėje pradės Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, kuriame kvantinė fizika pasitelkiama kaip naujas būdas mąstyti apie žmogų, pakeičiant įsigalėjusį deterministinį pasaulio suvokimą.

Spalį slovėnų režisierius Jernejus Lorenci interpretuos Albert’o Camus „Svetimą“ ir apmąstys nuomonės ir pažiūrų turėjimo prievartą dabartyje. Mažojoje salėje LNDT meno vadovė Eglė Švedkauskaitė kurs spektaklį „STAND-UP’as prasmei ir beprasmybei“ (autorė Birutė Kapustinskaitė), kuriame per vieną stand-up komedijos numerį tyrinės netektį šeimoje. Lapkritį režisierė Uršulė Bartoševičiūtė spektaklyje „Savižudybės anatomija“ (pjesės autorė Alice Birch) tirs traumas, persiduodančias iš kartos į kartą.

Po Naujųjų įvyks lenkų režisierės Annos Smolar premjera „Paukščiai“. Naujajame kūrėjos darbe bus nagrinėjamas santykių su narcisistine asmenybe mechanizmas, o įkvėpimo semiamasi iš garsios Holivudo aktorės, Alfredo Hitchcocko filmų žvaigždės Tippi Hedren atsiminimų. 2025 m. balandį meno vadovas Antanas Obcarskas debiutuos Didžiojoje scenoje spektakliu pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“. Kas nutiktų, jei gerosios bakterijos nustotų dirbti žmonėms ir pradėtų reikalauti savo teisių? Jos piktos. Joms gana išnaudojimo, jos nori teisių ir grasina pasauliniu maištu.

85-ąjį sezoną Naujojoje salėje užbaigs meno vadovės Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Yerma“ pagal Simono Stone’o kūrinį, šiuolaikinę Federico Garcíos Lorcos pjesės tuo pačiu pavadinimu adaptaciją. Joje pasakojama apie gamtišką, vaisingą pasaulį ir moterį, kuri išgyvena nevaisingumo ir sudėtingo mėginimo pastoti kelionę, griaunančią skausmo jėgą, apsunkinančią santykius su pasauliu ir savimi.  

Kviečiame teatro salėje atrasti (meta)fizinę erdvę apmąstymams ir dalintis energija su mūsų praeitį ir ateitį ant scenos tiriančiais menininkais.  

 

LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas, Eglė Švedkauskaitė