Meno vadovai
Kamilė Gudmonaitė
Kamilė Gudmonaitė gimė 1992 m. Vilniuje. 2012–2016 m. studijavo LMTA teatro režisūrą (kurso vadovas Gintaras Varnas), įgijo bakalauro laipsnį. 2018 m. įgijo magistro laipsnį. Nuo 2018 m. LMTA doktorantė (tyrimo tema: Transformuojantis teatras: į tikrovę įsiveržiantis socialinio teatro fenomenas). Nuo 2019 m. LMTA lektorė.
Savo kūrybinį kelią pradėjo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristačiusi spektaklį pagal Augusto Strindbergo pjesę „Sapnas“. Už jį pelnė net keletą apdovanojimų (Spoleto festivalyje Italijoje, „Setkání/Encounter“ festivalyje Čekijoje ir konkurse „Il Teatro Nudo di Teresa Pomodoro“ Milane). Ji yra sukūrusi ne vieną spektaklį OKT / Vilniaus miesto teatre, dirbo Kaune, Klaipėdoje, o pastaruoju metu – užsienyje: Taline, Berlyne, Freiburge, Miunchene. Kamilė Gudmonaitė imasi sudėtingų socialinių temų ir paveikiai pristato jas publikai. Spektaklis apie lyčių tapatybę „Trans Trans Trance“ buvo ne kartą rodytas užsienyje ir pelnė prizus Milane bei Lygybės apdovanojimuose Lietuvoje, o vienas naujausių spektaklių „Šventė“, kuriame vaidina ir įvairią negalią turintys asmenys, sulaukė pripažinimo festivalyje „Sirenos“. 2022 m. Romoje K. Gudmonaitė buvo apdovanota G. Bertollucci vardo premija kaip geriausia jaunoji Europos teatro režisierė.
Antanas Obcarskas
Antanas Obcarskas gimė 1990 m. Kaune. 2016 baigė filosofijos magistro studijas Vilniaus universitete. 2022 baigė teatro režisūros magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovė – Yana Ross), tais pačiais metais apdovanotas Kultūros ministerijos Jaunojo menininko prizu.
Šiuo metu Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuare yra penki Antano Obcarsko režisuoti spektakliai: „Voicekas“, „Alisa“ (2020; nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už režisūrą; „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanoti aktorė Aistė Zabotkaitė, scenografė Lauryna Liepaitė, dramaturgas Laurynas Adomaitis), „Kas nužudė mano tėvą“ (2021), „Boksas“ (2022) ir „Raganosiai“ (2023), Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje vaidinamas jo režisuotas spektaklis „Batsiuviai“ (2020; nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už režisūrą).
Antano Obcarsko spektakliuose vyrauja kompleksiška dabarties žmogaus tapatybės klausimų analizė, šiuolaikinėmis teatro priemonėmis apmąstoma pasaulyje tvyrančios nežinios nuotaikos. Jo sukurti spektakliai pasižymi dėmesiu intelektualiai, kartais net sunkiai įgyvendinamai dramaturgijai, lakia vaizduote, įtaigia vizualinė estetika, dėmesiu aktoriniams darbams, naujos režisūrinės kalbos paieškomis, būdingomis XXI a. teatrui.
Eglė Švedkauskaitė
Eglė Švedkauskaitė gimė 1994 m. Vilniuje. 2018 baigė teatro režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Jonas Vaitkus). Debiutavo spektakliu „Heda Gabler“ Vilniaus senajame teatre. Už spektaklį „I dreamt that somebody called me darling“ Spoleto festivalyje pelnė I-ąją vietą. 2020 metais nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ Jaunojo menininko kategorijoje už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą (Valstybinis Jaunimo teatras), 2023 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausia metų režisierė už spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras). LNDT 2019–2022 m. dirbo režisierių asistente, čia sukūrė spektaklius „Sieros magnolijos“ (2022) ir „Fossilia“ (2023).
E. Švedkauskaitės kūryboje vyrauja atminties, prisiminimų temos, gilinimasis į savo šalies ir jos žmonių praeitį bei trauminių patirčių paliktus pėdsakus: „Kūryba man yra būdas suprasti save ir aplink esančius žmones. Pora pastarųjų metu mąstau, kodėl esu tokia, kokia esu. Kokios aplinkybės tai lėmė? Ar tai priklauso nuo vietos ir laiko, kuriame gimiau? Nuo šeimos? O galbūt yra kažkoks nepriklausomas rodiklis, kažkokia mano kokybė, kuri nepriklauso nuo nieko, ji tiesiog yra mano duotybė?“