„#beskambučio“ suaugusiems primins mokyklos kvapą, o mokiniams leis pamatyti ją kitu kampu
„#beskambučio“ spaudos konferencijos dalyviai: aktorė Kamilė Petruškevičiūtė, aktorius Povilas Budrys, režisierius Paulius Tamolė, dramaturgas Augustas Sireikis, dailininkė Lauryna Liepaitė, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasilionė, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis
Spalio 30 dieną Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje žiniasklaidai buvo pristatytas naujausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „#beskambučio“, kurio premjera toje pačioje mokykloje įvyks jau lapkričio 4, 5 dienomis. Spektaklį pagal jauno dramaturgo Augusto Sireikio pjesę režisuojantis Paulius Tamolė su visa komanda siekia atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria švietimo sistema, perteikti individualias patirtis ir kiekvienam suaugusiam priminti mokyklos kvapą bei egzaminų sporto salėje jaudulį.
Dramaturgas Augustas Sireikis: „Šis procesas nuo pat pradžių buvo labai demokratiškas, kiekvienas galėjo visokeriopai prisidėti. Kūrėjų vaidmenys (režisierius, dramaturgas, aktorius) čia nusitrynė, nes visi pabuvo visais. Tai man pasirodė natūralus ir spektaklio idėjai labai pritinkantis metodas. Dokumentiniame teatre teksto vaidmuo yra keistas, jis lieka tarpinėje būsenoje, kai netinka nei tradicinis metodas, nei dokumentavimas. Mokyklos tema mane domina ne kaip mokyklinis amžius, o kaip vieta, kur įvyksta visos mūsų gyvenimo patirtys. Pyktis, pagieža, įsimylėjimas ar liūdesys – visas šias emocijas žmonės labai koncentruotai patiria mokykloje.“
Režisierius Paulius Tamolė: „Paskutiniu metu labai daug kalbama apie mokyklą, jos problematiką, apie iššūkius. Manau, kad visuomenės nuomonė, kuri yra žiniasklaidoje, ne visai teisinga, nes žmonės kalba apie visą švietimo sistemą, spręsdami pagal vieną mokyklą: kurią baigė arba į kurią eina jų vaikai. Todėl norėjosi teatro kalba pakalbėti apie tai iš kitos pusės. Esu daugiau idėjos pradininkas, perdavęs savo sumanymą kolegoms, o ne režisierius. Idėjų ir nuomonių, ką reikia keisti švietimo sistemoje yra labai daug, o aš galvoju, kad gal reikia imtis konkrečių sprendimų, pavyzdžiui, išjungti skambutį visose mokyklose be išimties. Spektaklis skirtas mokyklų bendruomenėms, jaunimui nuo 14 metų, jų tėvams, jų mokytojams ir visiems, kurie domisi teatru. Tai būdas kitaip pakalbėti apie mokyklą šiandien. Man tai rūpi, esu dviejų vaikų tėvas, todėl ir kuriu šį spektaklį.“
Dailininkė Lauryna Liepaitė: „Tema savaime padiktavo, kad šis spektaklis turi vykti kitur, ne teatre. Nes jei teatre atkursime mokyklą, kokią įsivaizduojame, tai bus tik dekoracija, įėjęs į mokyklą tu pajunti įvairius kvapus, prisimeni daugybę dalykų, to sukurti teatro scenoje neįmanoma, reikia autentiško, tikro pastato, kuriame atsirastume mes, žmonės, baigę mokyklą prieš 10 ir daugiau metų. Mokyklos mes nekeičiam, ateiname čia su labai minimaliomis priemonėmis ir su didžiulėmis pastangomis. Trečiame veiksme žiūrovai pamatys, ką gali į mokyklą atnešti teatras. Sporto salę, visiškai įprastą erdvę, teatras gali visiškai pakeisti. Labai tikimės, kad mokinys, atėjęs į spektaklį savo mokykloje, pamatys ją visai kitokią.“
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė: „Kai galvojau apie mokyklos garsus, prisiminiau pertraukos triukšmą, koridorius, įvarius pokalbius, tačiau man kaip kompozitorei įdomiausia buvo užduotis skambutį paversti personažu, kuris pasirodo kūriniuose, spektaklio dainose, ir galiausiai jį deformuoti. Tam tikra prasme turėti skambutį be skambučio.“
„#beskambučio“ spaudos konferencija Vilniaus Samolėjos Nėries gimnazijoje. Šioje mokykloje ir vyks spektaklis. LNDT nuotr.
Aktorius Povilas Budrys: „Man patinka drąsūs žmonės, tokie kaip Paulius ir jo komanda, kurie iki prasidedant repeticijoms, važinėjo po mokyklas, bendravo su vaikais, mokytojais, sėdėjo klasėse. Tai neabejingų, drąsių žmonių pilietiškumas. Dar man labai patinka jauni aktoriai, kurie atrodo daug geresni už mus, kaip jie bendrauja, jie vienas kitą išklauso, mes tokie nebuvom, buvom aršesni, daugiau kritikos turėjom. Tad būdamas tarp jų aš irgi mokausi. Kai diskutavom, kodėl spektaklyje yra Hamletas, jo monologas, Paulius išrutuliojo tokį gerą atsakymą, jis pasakė: „Na, Hamletas svarsto būti ar nebūti, o mes tiesiog pabūsim“. Labai geras atsakymas. Mokykloms reikia pabuvimo. Tai gali apibrėžti ir mūsų pabuvimą vieno su kitu, kodėl kartais tai būna sunku, o kartais gera. Galvoju, kas slypi už to. Tai mane „užkabino“.“
Aktorė Kamilė Petruškevičiūtė: „Kai mokiausi mokykloje, man kilo labai daug klausimų. Kodėl būtent tokia sistema, kodėl viskas vyksta būtent taip ir kodėl niekas nepadeda išspręsti man kylančių problemų. Todėl, kai Paulius pakvietė dalyvauti šiame spektaklyje, buvo taip lengva viską suprasti, apie ką kalbame ir ką reikia daryti. Lyg ir gavau progą pasakyti tai, ką norėjau pasakyti, kai mokiausi. Nesu drąsus žmogus, bet čia atėjus, atsirado drąsos, supratau, kad turiu ją „įjungti“ ir papasakoti savo istoriją, nes galbūt tai kažkam yra labai svarbu ir kažkas jaučiasi panašiai kaip aš, kai man labai reikėjo pagalbos.“
Jurgita Smiltė Jasilionė, „Vaikų linijos“ psichologė: „Daug metų matome, kad vaikų sunkumai nesikeičia. Jų problemos ir anksčiau, ir dabar susijusios su santykiais. Kadangi tokie 12–15 metų paaugliai daugiausiai laiko praleidžia mokykloje ir namuose, tai ir sunkumai susiję su suaugusiais, kad šie jų nepriima, neišgirsta, neranda su jais bendros kalbos, žiūri į paauglius kaip į vaikus. Kita didelė pokalbių grupė yra apie sunkumus bendraujant su bendraamžiais. Pradedant tuo, kad susipyko su draugu, baigiant dramatiškais išgyvenimais: patyčiomis, mintimis apie savižudybę, noru pakenkti sau arba kitiems, taip pat yra konkurencijos klausimai, nerimas dėl egzaminų. Suaugusiems labai trūksta mokėjimo kalbėti su paaugliais. Tikiuosi, kad šis spektaklis bus padrąsinimas suaugusiems įsiklausyti ir kalbėti su jais.“
Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis: „Šis spektaklis sudėtingas, turi daug sluoksnių, o su skambučiu mokyklose, yra, manau, panašiai kaip su laisve: galime išsilaisvinti, bet ar viduje esame laisvi? Ir skambutis formaliai gali būti panaikintas, bet ar viduje, mūsų sąmonėje jis pradings, bus kitaip suvoktas? Kai kalbame apie iššūkius, susijusius su švietimu, kai visos švietimo sistemos yra ieškojimuose, kaip patobulinti ugdymo procesą, dažnai kalbame apie mokyklą be sienų. Lietuvos nacionalinis dramos teatras irgi pasirinko formatą „be sienų“, su šiuo spektaklius iškeliaudamas iš teatro teritorijos. Žmonės dažniausiai tikisi, kad mokykla padarys viską, bet iš tikrųjų mes visi turime ugdyti vaikus. Ir kai sakome „švietimo bendruomenė“ tai yra ne tik mokiniai, jų tėvai ir mokytojai, tai visa visuomenė. Tad Pauliaus ir kūrybinės grupės drąsa imtis šios temos, tikiuosi, bus paskata mokyklai, mokytojams ir visiems kitiems diskutuoti apie švietimo iššūkius“.
Spektaklyje „#beskambučio“ taip pat vaidina Diana Anevičiūtė, Jolanta Dapkūnaitė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Justina Nemanytė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Oskar Vygonovski, Arūnas Vozbutas. Spektaklio premjera Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje – lapkričio 4, 5 dienomis. Lapkričio 14 d. 18 val. spektaklis bus rodomas Visagino „Verdenės“ gimnazijoje , lapkričio 22 d. 18 val. – Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje, o gruodžio 6 d. 18 val. – Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje.