Jaunieji režisieriai apie platformą „Burės“ – tai liudija teatrų atsivėrimą platesniam kontaktui

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) 2026 metais startuos trijų skirtingų sesijų platforma „Burės“, kurioje teatro menininkai galės prisistatyti, papasakoti, kokiomis temomis kuria ir rasti sau bendraminčių arba prodiuserių, taip pat parodyti ir jau vystomus kūrinius. Tokios susipažinimo platformos poreikis paaiškėjo Lietuvos teatro centro renginyje, kur jaunieji kūrėjai paatviravo stingą vietų, kuriose galėtų užmegzti kontaktus su įvairių scenų atstovais. Jų manymu, didžiosios institucijos dažnai dirba su siauru ratu menininkų, o kiti lieka nepastebėti, nepakviesti ir nežino, kaip užmegzti bendradarbiavimą.

LNDT ėmėsi užpildyti šią spragą – sukviesti įvairių valstybinių ir nepriklausomų teatrų vadovus bei prodiuserius, kurie išklausytų naujų kūrybos galimybių ieškančius menininkus. „Burės“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro erdvėse vyks 2026 m. birželio 3–4 dienomis, menininkų paraiškos priimamos iki vasario 28 d. Anketas galima rasti interneto svetainėje www.teatras.lt

Šiame straipsnyje jaunieji režisieriai – patirties Lietuvoje ir užsienyje jau sukaupusi ir prizų pelniusi Uršulė Bartoševičiūtė ir savo kūrybinį kelią dar tik pradedantys režisūros studentai Jurgita Rudėnaitė ir Simonas Kukys (iš Klaipėdos) bei Paulius Juška ir Gabrielė Tumaitė (iš Vilniaus) papasakojo, kokios dabar yra galimybės jiems patekti į valstybinius teatrus ir ar reikia tokių platformų kaip „Burės“.

„Burių“ organizatoriai primena, kad ši platforma nėra skirta vien jauniesiems menininkams, nes dalyviams amžiaus apribojimų nėra.

Surasti kūrybos partnerius nėra lengva

Režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojanti Jurgita Rudėnaitė prisipažįsta, kad uostamiestyje teatro studijas baigusiems menininkams sunkiau patekti į sostinės ar Kauno scenas: „Mes rečiau susitinkame bendruose koridoriuose, todėl Klaipėdoje studijuojantis žmogus neturi prabangos palikti vietos atsitiktinumui – būtinas nuolatinis proaktyvumas. Kviesti teatrų vadovus į egzaminų peržiūras, atėjus į spektaklį vis iš naujo įrodinėti, kad kokybiškos teatro studijos vyksta ir Klaipėdoje, nuolat drąsiai įvardyti, iš kur esi, ką veiki ir kokios kokybės sieki. Tiesa ir tai, kad nėra daug režisierių, baigusių LMTA Klaipėdos fakultetą, kurie gautų galimybes statyti valstybiniuose teatruose.

Nors esame maža bendruomenė, ji labai išsiskaidžiusi. Ieškome būdų tai laužyti: patys inicijavome projektą, jungiantį LMTA ir VDA kūrėjus, vykome į „Dramokratijos“ festivalį, tačiau to vis dar maža. Einame į barus, mezgame ryšius, ieškome, kaip tapti scenos lauko dalimi, nes norint tapti profesionaliu režisieriumi, tinklaveika yra kertinis dalykas.“

Jurgitai pritaria ir jos bendramokslis Simonas Kukys: „Taip, surasti partnerius sunku, ir tai atrodo kiek paradoksalu. Žinoma, galiu kalbėti tik iš savo perspektyvos, tačiau studijų metu susidarė įspūdis, jog bendražygių paieška dažniausiai nusikelia už akademijos ribų – tarsi iki tol nebūtų poreikio sąmoningai megzti kūrybinius santykius. Tai keista, turint omeny, kad prodiuseriai, scenografai, kompozitoriai ar dramaturgai taip pat studijuoja su aiškia intencija kada nors dirbti komandoje, teatre. Vis dėlto dažnai nejaučiu kryptingos pastangos iš akademijos pusės statyti tiltus tarp jaunųjų kūrėjų.“

Teatrai užsidaro estetiniuose, idėjiniuose rėmuose

Panašios nuomonės yra ir jau daug daugiau patirties turinti jaunosios kartos režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, pernai už LNDT spektaklį „Savižudybės anatomija“ nominuota Auksiniam scenos kryžiui. „Valstybiniai arba dideli teatrai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kartais užsidaro estetiniuose, idėjiniuose rėmuose, jų repertuaruose kartojasi tie patys autoriai, režisieriai. Iš vienos pusės tai labai normalu – teatras formuoja vienalytę liniją, yra ištikimas savo žiūrovams. Iš kitos pusės privalu suprasti, kad išvengdami galimų jaunų ar konkrečiam teatrui naujų menininkų klaidų jie išvengia ir galimų atradimų, naujų formų, iššūkių savo žiūrovams ir mąstymo būdus keičiančių idėjų.

Pitching’o sesijos sukuria aiškias žaidimo taisykles: abi pusės ateina motyvuotos, su aiškiais lūkesčiais, vyksta idėjų ir žmonių apytaka. Tai ypač svarbu karjerą pradedantiems menininkams, bet ne mažiau reikšminga ir tiems, kurių ryšiai su tam tikrais teatrais iki šiol nesusiklostė“, – įsitikinusi Uršulė Bartoševičiūtė.

Atsivėrimas platesniam kontaktui su menininkais

„Labai džiaugiuosi naujomis LNDT „Burėmis“. Visų pirma tai liudija Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir kitų teatrų atsivėrimą ir poreikį skaidresniam, aiškesniam ir platesniam kontaktui su menininkais. Menininkų „patekimas“ į teatrus dažnai vyksta labai individualiai ir ne visada aiškiomis taisyklėmis: kartais laukiama konkrečios dramaturginės medžiagos, kartais – tik pažintinio pokalbio, kartais kontaktas užsimezga atsitiktinai. Tokie susitikimai neretai būna nejaukūs abiem pusėms – lūkesčiai neapibrėžti, bandoma iš anksto apsidrausti nuo visada egzistuojančios meninės klaidos galimybės, o kartais režisierius jau yra pasiruošęs pristatyti konkrečią medžiagą, kuri idėjiškai, konceptualiai netinka konkretaus sezono planams. Tada pjesė, nors ir svarbi, gera, pakimba ore“, – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė.

Režisūros studentė iš Klaipėdos Jurgita Rudėnaitė mano, kad reikia platformos, kurioje būtų galima kalbėti apie tai, kas iš tiesų svarbu, o ne prisitaikyti prie konkursinių rėmų ar „teisingų“ temų. Pasak jos, tokia erdvė neišvengiamai keičia ir lietuviškos scenos kultūrą nuo konkurencijos prie bendradarbiavimo, nuo paviršinio susitikimo prie realaus ryšio.

„Labai džiugina toks Lietuvos nacionalinio dramos teatro žingsnis, nes, mano manymu, tik taip kūrybos procesas gali išlikti gyvas – kai jis iš tiesų yra procesas: kai atsiranda galimybė dalintis idėjomis, ieškoti bendraminčių, kurti ryšius. Tai žavus ir kartu reikšmingas LNDT gestas, galintis turėti poveikį platesniam kultūriniam kontekstui“, – sako režisūros studentas iš Klaipėdos Simonas Kukys.

Išbandė savo jėgas nacionaliniame teatre

Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojantys Paulius Juška ir Gabrielė Tumaitė visai neseniai gavo progą išbandyti save nacionalinio dramos teatro scenoje – jiems buvo pasiūlyta režisuoti  skaitymus Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuotame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“.

Abu jie džiaugiasi nauja patirtimi ir galimybe dirbti su tikrais teatro profesionalais. Sako, kad tai leido iš arti susipažinti su profesionalaus teatro darbo ritmu, tvarka ir sistema, džiaugiasi, kad visi komandos nariai įsitraukė į procesą ir siūlė idėjas.

„Viena vertingiausių šios patirties dalių man, kaip režisūros studentui, buvo pats darbas su aktoriais: galimybė išbandyti savo jėgas dirbant ne su studentais, o su pilno masto profesionalais“, – pasakoja Paulius Juška.

Tikėtina, kad po „Burių“, peržiūrėjus visus prisistatymus, dramaturgijos festivalio „Versmė“ organizatoriai atras naujus režisierius, scenografus ar kompozitorius, kuriems pasiūlys prisidėti prie skaitymų kūrimo.

Abu LMTA režisūros studentai Paulius Juška ir Gabrielė Tumaitė ketina pildyti ir „Burių“ platformos anketas.

„Pastaraisiais metais ypač aiškiai supratau, kokia svarbi yra kūrybinė komanda. Režisierius labai daug išlošia, kai sugeba suburti žmones, kurie jaučiasi lygiaverčiais kūrėjais ir dirba bendru pajėgumu dėl vieno tikslo. Prodiuseriai šioje struktūroje atlieka ypatingą vaidmenį – jie tarsi nematomi klijai, sujungiantys komandą, leidžiantys visai komandai koncentruotis į kūrybą. Manau, kad tokių platformų jaunam kūrėjui vis dar stinga, nors jų pamažu daugėja. Todėl tokios iniciatyvos kaip „Burės“ tampa itin reikšmingos“, – sako Paulius Juška.

Gabrielė Tumaitė mano, kad galimybių jauniems menininkams daugėja, bet trūksta bendravimo: „Atsiranda festivaliai, skirti jauniems menininkams, stipendijos, skatinančios pradedančius kūrėjus, ir tokios platformos kaip „Burės“ taip pat yra puiki ir labai reikalinga nauja iniciatyva. Kol kas dar tikrai trūksta komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp pradedančių menininkų, juos ruošiančios akademijos ir tas iniciatyvas siūlančių organizacijų. Labai norėčiau dalyvauti platformoje „Burės“, planuoju pildyti formą ir bandyti patekti į sesijas.“

Anketa, menininkams norintiems prisistatyti individualiai: https://forms.gle/awcmbb6wRBrTVKKx5

Anketa, norintiems pristatyti kūrybines idėjas: https://forms.gle/DKusF7UqGEFPTNdc6

Anketa, norintiems pristatyti 10-15 min. kūrinių eskizus / ištraukas: https://forms.gle/QUP7HPCw9TDBTHR59

Dalyvių anketas pildyti galima iki 2026 m. vasario 28 d. Renginio programą LNDT formuos atsižvelgdamas į anketas pateikusių dalyvių sąrašą ir jų kūrybines idėjas. Kadangi renginio laikas yra ribotas, LNDT pasilieka teisę kviesti ne visus anketas užpildžiusius asmenis ir kūrybines komandas. Atsakymus dėl dalyvavimo sesijose anketas užpildę asmenys gaus iki 2026 m. kovo 3 d.

Organizacijos ar pavieniai prodiuseriai, norintys klausyti dalyvių prisistatymų gali kreiptis adresu ziedune.dubnikovaite@teatras.lt