Lietuvos nacionalinis dramos teatras tampa tvaresnis – pirmasis atliko savianalizę

Lietuvos nacionalinis dramos teatras per pastaruosius metus įgyvendino net keletą veiklų, skatinančių veikti tvaresniais metodais: buvo sukurtas pirmas tvarus spektaklis, surengtos trys meno ir mokslo rezidencijos, raginama pernaudoti medžiagas spektakliams, įsigyta saulės elektrinės dalis, pagaminanti 90 proc. elektros, atlikta savianalizė. Per tą laiką sukauptomis žiniomis apie tvarumą su kolegomis pasidalinta dviejuose forumuose, tvirtesni tapo ir santykiai tarp darbuotojų, ant LNDT stogo yra planuojama įkurti žaliąją poilsio erdvę. Visus procesus nemaža dalimi pastūmėjo projektas STAGES – Tvaraus teatro aljansas žaliai aplinkos kaitai skatinti.

Projekte STAGES, be Lietuvos nacionalinio dramos teatro, taip pat dalyvavo Šveicarijos Vidy Lozanos teatras, Italijos Piccolo teatras, Kroatijos nacionalinis teatras, Vengrijos Trafó teatras, Švedijos Dramaten, Prancūzijos MC93, Portugalijos nacionalinis dramos teatras, Belgijos Lježo teatras, NTGhent ir kiti partneriai.

Tvariame spektaklyje generuojama elektra

STAGES paskatinimu LNDT buvo sukurtas pirmasis tvariais metodais įgyvendintas spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. Jį pagal tą patį Mirandos Rose Hall kūrinį ir garsios režisierės Katie Mitchell gaires kūrė net 9 projekte dalyvaujantys teatrai. Vilniuje šią medžiagą apie masinį rūšių išnykimą režisavo Antanas Obcarskas, jis atlikti pagrindinio vaidmens pakvietė aktorių Gytį Ivanauską.

Buvo siekiama, kad spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ (angl. A Play for Living in Times of Extinction) kiekvienoje šalyje būtų kuriamas taupant išteklius, atsisakant nebūtinų kelionių, skrydžių, o pagrindinį vaidmenį pagal gaires turėjo atlikti asmuo, identifikuojantis save kaip mažumos atstovą. Rodant spektaklį, jame naudojama tik ta elektra, kurią sugeneruoja scenoje esantys aktoriai, galia negali viršyti 150 vatų. Tam LNDT pasitelkė lietuvių įmonę „Tukas EV“, gaminančią inovatyvius dviračius, kurie generuoja ir kaupia elektros energiją.

Pirmasis teatras, atlikęs savianalizę

Vos prisijungus prie STAGES projekto, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre imtasi veiklos savianalizės, primenančios jau gana paplitusį tvarumo reikšmingumo vertinimą. Ji parodo, kaip kasdieniai bet kokios organizacijos procesai veikia žmones ir aplinką.

Tam prireikė apie pusės metų intensyvaus darbo, kurį atliko tvarumo konsultacijų įmonė „Reformula“. Savianalizės pagrindu tapo STAGES projekto gairės, tačiau pats procesas buvo pakoreguotas pagal geriausias tvarumo praktikas.

Tvarumo specialistės Agnė Gaižauskaitė ir Miglė Dauskurdienė sako, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra pirmasis teatras šalyje, atlikęs tvarumo savianalizę, ir yra vėliavnešys Lietuvos kultūros industrijoje.

Pasak pašnekovių, svarbiausia, kad į savianalizę buvo įtraukta didelė dalis teatro darbuotojų – nuo siuvėjų, rekvizitininkų, dekoracijų montuotojų iki aukščiausio lygio vadovų, meno vadovų bei aktorių.

„Su visais jais buvo analizuojamos kasdienės veiklos, teatro procesai. Tai leido suprasti, kokie tvarumo klausimai LNDT reikšmingiausi ir kuriems reikia daugiausia dėmesio. Projekto pradžioje netrūko skepsio, tai natūralu procesą atliekant pirmą kartą, bet per paskutinius susitikimus iš darbuotojų išgirdome, kad savianalizė suveikė kaip savotiška terapija, leidusi išsikalbėti, būti išgirstiems ir suteikusi erdvę pokyčiams“, – pasakoja Miglė Dauskurdienė.

Dėmesys darbo krūviui ir kelionėms

Atliekant savianalizę identifikuotos sritys, kurias LNDT turėjo patobulinti. Pirmiausia tai darbuotojų darbo sąlygos ir repertuaro planavimo procesai. Taip pat efektyvesnis kelionių planavimas, spausdinimo alternatyvų paieška. Buvo kalbama ir apie pastatą. Jame dėl rekonstrukcijos jau buvo įgyvendinta daug energiją ir išteklius taupančių sprendimų, bet reikėjo šiek tiek pakeisti pastato naudojimo įpročius.

„Tačiau įdomiausi ne patys savianalizės rezultatai, o ką teatras su jais sugebėjo nuveikti. Per kiek daugiau nei metus LNDT įvyko ryškūs pokyčiai – keitėsi repertuaro intensyvumas ir darbų planavimo procesai, į juos nuo šiol labiau įtraukti įvairių sričių darbuotojai. Atsirado gairės, įtvirtinančios, ko teatras prašo ir tikisi iš LNDT dirbančių kūrėjų. Pradėtas matuoti darbuotojų pasitenkinimas ir įsitraukimas. Kartu įgyvendinti ir aplinkosaugos sprendimai – imta sekti teatro ŠESD pėdsaką, pereita prie žaliosios energijos, įtvirtintas atliekų rūšiavimas ir kt. Ypač svarbu, kad tvarumo principų laikomasi ir kūryboje: spektakliuose vis daugiau pernaudojamų rekvizitų, kostiumų ar dekoracijų dalių, išbandyta tvariau organizuoti repeticijas“, – sako Agnė Gaižauskaitė.

Taupomos medžiagos ir konstrukcijos

Kaip ir mini „Reformula“ atstovės, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo rimčiau susimąstyta apie medžiagų antrinį panaudojimą. Ir anksčiau kuriant veikėjų kostiumus dažnai buvo naudojami drabužiai iš dėvėtų drabužių parduotuvių, šįkart labiau susirūpinta ir scenografijos elementų pernaudojimu. Tai buvo įgyvendinta spektakliuose „Metamorfozė“ ir „Ronja plėšiko duktė“ – pritaikytos ankstesnių spektaklių konstrukcijos. Juose taip pat naudoti perdirbti kostiumai, kaip ir spektakliuose „Atžalynas“, „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir kituose.

Taip pat kartais kuriant scenografiją prašoma teatro darbuotojų, mokyklų ar žiūrovų prisidėti atiduodant nereikalingus daiktus (spektakliai „Apmąstant omarą“, „Mokyk mane“).

Dabar naują spektaklį kuriantys scenografai bei kostiumų dailininkai pirmiausia nuvežami į sandėlius, kad pamatytų, ką teatras jau turi ir ką būtų galima pernaudoti, o tik vėliau perkami nauji daiktai.

Tvaresni pasirinkimai pritaikyti ir kasdienėse teatro veiklose: parinktos ekologiškos valymo priemonės, rūšiavimo šiukšliadėžės ir skirtingų šiukšlių išvežimas iš teatro, atsisakyta plastikinių puodelių, mažinamas spausdintų dokumentų skaičius, skatinama pasirašyti sutartis el. parašais.

„Permainos nebuvo tokios greitos, kaip norėtųsi, tačiau turint tvirtą teatro vadovo Martyno Budraičio pasiryžimą buvo įgyvendinti realūs pakeitimai ir dabar teatre jaučiamės laisviau bei atviriau reikšdami savo nuomonę repertuaro formavimo klausimais. Vis laisviau kūrėjai sutinka rinktis tvaresnius spektaklių scenografijos ar kostiumų kūrimo procesus – pernaudoti konstrukcijas ar kitais būdais ieškoti scenografijos elementų, rekvizito“, – teigiamus pokyčius įvardija projekto STAGES koordinatorė Lukrecija Gužauskaitė.

Švari elektros energija

Po rekonstrukcijos įgyvendinta daug energinio efektyvumo užtikrinimo tikslų. Dabar pastato izoliacija daug geresnė, šildymas veiksmingesnis. Belieka darbuotojus skatinti taupyti šilumą, išjungti elektrą ir pan. 2024 m. pavasarį teatras įsigijo dalį nutolusios saulės energijos elektrinės, ji pagamina apie 90 proc. LNDT sunaudojamos elektros energijos.

„Saulės elektrinės įsigijimas – dar vienas svarbus žingsnis kuriant tvarų teatrą. Švari, ekologiškais metodais gaunama elektros energija padeda ne tik sumažinti išlaidas elektrai, kurios mūsų teatre buvo tikrai nemažos, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – sako LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.

Vis dėlto nemažai iššūkių išlieka, nes teatras dėl savo specifikos nėra labai tvarus – vis kuriami nauji objektai, kostiumai, meniniam efektui sukurti reikia daugiau šviesų, naujausių technologijų ir kitų išteklių. „Spektakliai vyksta vakare, kai net vestibiuliuose reikia šviesos šaltinių, o juos rodant juodose dėžutėse taip pat reikia daug elektros energijos. Pakartotinį scenografijos ir kostiumų naudojimą riboja autorių teisės, todėl tai galime daryti tik gavę kūrėjų sutikimą. Norint spektakliams išvykti į gastroles Lietuvoje ar užsienyje yra sugeneruojama daug CO2, bet vis dėlto negalime atsiriboti nuo svarbių tikslų, kuriems būtinos kelionės: LNDT spektaklių sklaidos regionuose ir Lietuvos profesionaliojo meno pristatymo užsienyje“, – apie išliekančius iššūkius tvarumo srityje kalba Lukrecija Gužauskaitė.

Edukuoti ir įkvėpti kolegas

STAGES susitikimuose pradėjus bendrauti su užsienio teatruose dirbančiais kolegomis, LNDT įgijo daug žinių, kaip kitos scenos įstaigos siekia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kaip priima tvaresnius gamybos ir pastatymų sprendimus. Todėl nuspręsta surengti konferenciją ir pasidalinti žiniomis su kolegomis iš kitų Lietuvos teatrų ar kultūros institucijų.

2024 m. balandį LNDT surengė pirmąjį forumą „Tvarus teatras?“, jame pranešimus skaitė užsienio kolegos, o gerosiomis jau įgyvendintomis praktikomis dalinosi kolegos iš Lietuvos. Forumo metu taip pat surengta ekskursija po atnaujintas teatro patalpas, tvarumo svarbą meno lauke nagrinėjanti diskusija ir parodytas spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“.

Taip pat papasakota apie savianalizę, atskleidusią sritis, kurias LNDT turi patobulinti siekdamas būti tvaresnė organizacija. Atviras ir nuoširdus pasakojimas apie šį tyrimą ir jo rezultatus buvo itin palankiai sutiktas konferencijos dalyvių, nes jie suprato, kad pokyčiai, skatinantys tvaresnius pasirinkimus kiekvienoje organizacijoje, nėra lengvi ir kartais sulaukia pasipriešinimo.

Po metų įvyko antrasis forumas „Tvari bendruomenė?“, jame dėmesys sutelktas į emocinį tvarumą, darbuotojų gerovę, sveiką atmosferą, optimalų darbo ir laisvalaikio balansą. Vėl vyko diskusija, tinklaveika ir bendra spektaklio peržiūra.

Apie gerąją praktiką dalintis įgytomis žiniomis su kolegomis ir organizuoti tvarumo konferencijas buvo pasidalinta baigiamajame STAGES susitikime Rygoje, kur LNDT komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė skaitė pranešimą užsienio kolegoms, taip pat apie tai kalbėta ir Theatre Green Book narių susitikime Nacionaliniame Londono teatre.

Lietuvoje naujiena – Žalioji teatro knyga

Šiemet, balandžio pabaigoje, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ketina surengti jau trečiąjį tvarumo forumą, kuriame bus pristatyta LNDT iniciatyva išversta ir Lietuvos scenos laukui pritaikyta Teatro žalioji knyga (angl. Theatre Green Book). Originalus leidinys per pandemiją buvo sukurtas Nacionaliniame Londono teatre. Tokia britų sukurta tvarių veiksmų suvestine iškart susidomėjo Danijos teatro atstovai, o vėliau ir daugybė kitų Europos teatrų. Dabar Theatre Green Book turi platų savo narių tinklą, kuriam priklauso ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras bei Klaipėdos muzikinis teatras.

LNDT organizuojamame forume balandžio 22 d. pranešimą skaitys Theatre Green Book kūrėjai – dabar ją kuruojančios organizacijos „Renew Culture“ bendrapirmininkiai Lisa Burger ir Paddy Dillonas, pasidalinsiantys informacija, kaip viskas prasidėjo, ir, tikėtina, įkvėpsiantys Lietuvos meno institucijas bent mažiems pokyčiams savo veikloje. Visi šio forumo dalyviai ne tik bus supažindinti su nauju leidiniu, bet ir dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose. Forumą užbaigs diskusija apie tvarumo galimybes ir iššūkius.

Ant LNDT stogo atsiras sodas

Remiantis STAGES projektu buvo sukurta LNDT stogo virš Naujosios salės įveiklinimo koncepcija, ją plėtojo erdvinių praktikų duetas – architektai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas. Tai buvo viena iš meno ir mokslo rezidencijų. Dalyviai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo teatro darbuotojai, o tvaraus stogo koncepciją kūrė bendradarbiaudami su botanikais, istorikais, sociologais ir kitų sričių mokslininkais.

Planuojama, kad LNDT stogo projektas bus įgyvendintas per artimiausius metus, ir taip ant vieno iš monumentaliausių Vilniaus senamiesčio stogų bus suformuota savita gamtinė buveinė. Ji ne tik išplės teatro infrastruktūrą, bet ir taps prieglobsčiu miesto augalijai ir gyvūnijai, taip pat poilsio vieta teatro darbuotojams bei nauja erdve išskirtiniams viešiems renginiams. 

Tai viena iš priemonių pasiekti geresnį LNDT darbuotojų darbo ir poilsio balansą, nes nuo šiol nuolat uždaroje erdvėje repetuojantis personalas turės progą praleisti pertraukas atviroje erdvėje, pabūti tarp augalų, galbūt net juos auginti ir prižiūrėti.

Meno ir mokslo rezidencijos

Taip pat buvo suorganizuoti dar du konkursai meno ir mokslo rezidencijų dalyviams. Pirmąjį laimėjo teatro režisierius ir tarpdisciplininis menininkas Paulius Markevičius. Jis sukūrė instaliaciją „Ataka fungus“, kurioje pristatoma erdvė, sukurta tyrinėjant grybų karalystę ir tvarių metodų taikymą kūryboje.

Antrąjį rezidencijos konkursą laimėjo rašytoja Vaiva Grainytė ir saugumo ekspertė, tekstų kūrėja Eglė Elena Murauskaitė, komisiją sužavėjusios idėja, kuo ateityje galėtų virsti pagrindinė LNDT fojė. Projekto metu jų parašyta pjesė „Skeveldros“ būtent fojė erdvėje buvo pristatyta per pernai vykusį „Versmės“ festivalį.