LNDT – nauja Orwello „Gyvulių ūkio“ interpretacija, parašyta Rimanto Kmitos

„Gyvulių ūkis. XXI amžius“ repeticija. Nuotr. R. Morkūno.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ruošiasi trečiajai šio sezono premjerai – lapkričio 25 d. Naujojoje salėje įvyks Pauliaus Tamolės režisuojamo spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ pirmasis rodymas. Pjesę šiam pastatymui, remdamasis klasika tapusia George‘o Orwello apysaka, parašė Rimantas Kmita. Spektaklyje žiūrovai pamatys, kaip grupė aktorių repetuoja „Gyvulių ūkį“ ir susiduria su tais pačiais klausimais savo gyvenimuose kaip jų personažai.

George‘o Orwello politinėje satyroje „Gyvulių ūkis“, kuri buvo parašyta 1944 m. ir kai kurių yra vadinama antistalinistiniu romanu, dauguma įvykių ir personažų turi istorinius atitikmenis ir prototipus. Vos išleistas kūrinys sulaukė pripažinimo ir populiarumo, o ir šiandien ši totalitarizmo parabolė ne sensta bei grimzta į praeitį, bet vis iškalbingiau aiškina mūsų gyvenimą. Istorija kartojasi, nes nesikeičia žmogaus prigimtis, jo galios troškimas, o abejingumas ar bailumas turi tokias pačias pasekmes.

LNDT kuriamas „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ yra spektaklis spektaklyje. Kūrinys prasideda nuo aktorių neįvardintame teatre, repetuojančių „Gyvulių ūkį“. Kurdami naują spektaklį ir atsidūrę priešingose stovyklose, jie ima aiškintis gyvenimus, ginčijasi, kas kaltas, kad tenka gyventi nesibaigiančiame „Gyvulių ūkio“ tęsinyje, kas ką padarė, kad taip nutiko, bet dar svarbiau – kas ko nepadarė? Ir kodėl kiekvienas, kuris tik stengiasi dirbti savo darbą, turi prisiimti atsakomybę?

„Grįžti prie Orwello, reiškia, bandyti išlaikyti budrumą ir stebėti, ar demokratija nenyksta. Ir tai reikia daryti kasdien. Kad paskui neklaustumėm vienas kito, kur buvo tas momentas, kurį praleidome, ir praradome, o gal net su mielu noru atidavėme savo laisvę“, – teigia spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ kūrėjai.

Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Kęstutis Cicėnas, Vitalija Mockevičiūtė, Kamilė Petruškevičiūtė, Augustė Pociūtė, Artiom Rybakov, Rytis Saladžius, Arūnas Sakalauskas, Vainius Sodeika. Scenografiją spektakliui kuria Marijus Jacovskis, kostiumus – Dovilė Gudačiauskaitė, muziką – Marija Paškevičiūtė, šviesų dizainą – Vilius Vilutis.

Paulius Tamolė. R. Morkūno nuotr.

 

„Prieš kokius trejus metus atnešiau Rimantui Kmitai rekomenduojamos vyresnių klasių moksleiviams perskaityti literatūros sąrašą ir sakau: „Pasirink su kuriais kūriniais norėtum dirbti, kas Tau būtų įdomu.“ Jis tąsyk pasirinko tris, tarp kurių buvo ir Georgeʼo Orwello „Gyvulių ūkis“, aš pasiūliau imtis būtent jo.

Visi sako, koks dabar yra puikus laikas imtis „Gyvulių ūkio“. Laikas tikrai dėkingas ir aktualus, tik noriu pabrėžti, kad mes pasirinkome šį kūrinį gerokai anksčiau, nei pasaulyje prasidėjo neramumai. Todėl pjesę pagal „Gyvulių ūkį“ teko perrašyti tris kartus. Pirmasis variantas buvo „palaidotas“, nes prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Antruoju variantu bandyta atliepti karą, bet ši versija ilgainiui taip pat teliko juodrašty. Su trečiuoju ėjome pas aktorius, bet visiems susitikus, gimė ketvirtas, jau galutinis variantas. Esu įsitikinęs: pastarąjį variantą sukūrėme drauge. Analizavome, ginčijomės, leidomės į kompromisus, kol galiausiai visi sutarėme, kad tai yra mūsų bendra istorija ir kelias, kuriuo eisime“, – pasakoja spektaklio režisierius Paulius Tamolė.

Rimantas Kmita. R. Morkūno nuotr.

 

„Dažnai mums atrodo, kad kompromisus daro kiti. Apie savo daromus kompromisus galvoti yra kur kas skausmingiau. Bet šis klausimas buvo neapeinamas dirbant prie pjesės, repetuojant, pykstantis, neigiant ir sutinkant. Tikiuosi, kad tas klausimas iškils ir spektaklio publikai. Kiek kompromisų darome kasdieniame savo gyvenime, už kiek atiduodame savo laisves ir teises, ir kurie kompromisai gali tapti esminiais, po kurių kelio atgal į demokratiją gali nebebūti“, – svarsto dramaturgas Rimantas Kmita.

„Gyvulių ūkis. XXI amžius“ premjera LNDT Naujojoje salėje įvyks lapkričio 25, 26, 27 dienomis.

 

Kadrai iš repeticijų. Fotografas Rokas Morkūnas.