„She she pop“, Rimantas Kmita ir skaitymas, kurį turės kurti žiūrovai

„Posesijos obsesija“ kūrėjų susitikimas Berlyne: „She she pop“ atstovai Sebastian Bark ir Ilia Papatheodorou, rašytojas Rimantas Kmita, „Versmės“ koordinatorė Agnė Pulokaitė ir režisierius Mikas Žukauskas. LNDT nuotr.

 

Jau šįvakar prasideda Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Iš viso teatro mėgėjų laukia net 9 renginiai, o pirmadienį, lapkričio 5 d., lankytojai kviečiami į unikalų skaitymą „Posesijos obsesija“, kuriame patys taps renginio dalimi.

Kolektyvinį monologą „Posesijos obsesija“ kuria bendra vokiečių ir lietuvių kūrybinė grupė. Idėjos autoriai yra Berlyne įsikūręs ir šiemet savo 25 metų kūrybinės veiklos jubiliejų minintis teatro kolektyvas „She she pop“. 2016 m. Vokietijos žiūrovus savo darbe „Besessen“ (liet. „Apsėstieji“), kuris tapo pagrindu „Posesijos obsesijai“, pakvietė į susitikimą – agorą, kurioje renkasi žmonės ir kalbasi. Kolektyvinį monologą „Besessen“ ar jo dalies adaptacijas jau yra matę Lenkijos, Bulgarijos, Meksikos žiūrovai.

Prie lietuviškos versijos dirba „She she pop“ atstovai Sebastian Bark ir Ilia Papatheodorou, taip pat rašytojas ir literatūrologas, knygos „Pietinia kronikas“, kuri pernai buvo išrinkta metų knyga, autorius Rimantas Kmita, kino ir teatro režisierius Mikas Žukauskas bei architektas ir architektūros tyrėjas Jonas Žukauskas.

Lietuviška „Besessen“ adaptacija pavadinimu „Posesijos obsesija“ išlaiko originalią formą ir koncepciją. Lietuviškoje versijoje kertiniu atspirties tašku tampa nuosavybės tema, tačiau kūrėjai neria gilyn į socialinės sanklodos analizę ir nuo vokiškoje versijoje pagrindiniu akcentu tapusio paveldėjimo aspekto priartėja prie lietuviškesnio konteksto:  „Pajamos formuoja mūsų sąmonę. Mūsų galimybės siekti ne tik išsilavinimo, karjeros, bet ir kūrybingo gyvenimo nėra vienodos. Ir tai nepriklauso vien nuo mūsų pastangų ir darbo, labai daug lemia visuomenės struktūra, socialinės klasės, gimimo vieta, mokykla, draugai. Kartais ir jų nelabai yra iš ko rinktis. Neretai, to net negalime aiškiai įvardyti,“ – sako lietuviškos adaptacijos kūrėjai.

Lietuviškos versijos kūrėjai Vilniuje: Jonas Žukauskas, Agnė Pulokaitė, Rimantas Kmita ir Mikas Žukauskas. LNDT nuotr.

Nuosavybė tapo vienu esminių žmonių sugyvenimo klausimų: jeigu nieko neturi, turi parsiduoti. O tie, kuriems priklauso daug, tampa apsėsti to, ką turi. Esame nuosavybės apsėstųjų bendruomenė  – teigia kolektyvinio monologo kūrėjai. Jame žiūrovai, o greičiau dalyviai, piliečiai, bendruomenės nariai, kviečiami priimti sprendimus ir įvardinti, kas jie yra, atstovauti tam tikroms visuomenės grupėms, kalbėti ir būti išgirstiems. Taip suteikiama nauja prasmė „teatrui be publikos“: čia nuskamba polifoninis monologas, kuriame nėra aktorių, o žiūrovai tapatinasi su scenoje „prabylančiomis“ visuomenės grupėmis.

„Kolektyvinio monologo „Posesijos obsesija“ koncepcija yra nauja ir drąsi. Tokiai novatoriškai ir profesionaliai teatro scenai, kaip Lietuvos, reikia eksperimentų ir impulsų. Berlyno teatro kolektyvas „She She Pop“ yra išties tinkamas tam partneris. Koprodukcijos yra naujas kultūrinės diplomatijos formatas,“ – Detlef Gericke, vieno iš projekto koprodiuserių, Goethe‘s instituto Vilniuje, vadovas.

Mes skirtingi kaip daugiabučio gyventojai savo kilme, pajamomis, vieta visuomenėje, bet dėl kai kurių dalykų turime susitarti. Ar tai pavyks skirtingiems žiūrovams, lapkričio 5 dieną, pirmadienį, susirinkusiems į LNDT Didžiąją salę?

Kūrėjai sako, kad kalbėti apie nuosavybė kolektyviškai, kaip grupei yra paradoksalus dalykas. „Nuosavybės klausimas labai stipriai susijęs su ego, su tuo, kad tau kažkas priklauso: tu pats, daiktai, kartais kiti žmonės. Ir tuo sunku dalytis. Ar galima turėti ką nors kartu su kitais? Ar tai kaip tik mus išskiria, nes to, ką turiu aš, tu negali turėti? Kurdami „Besessen“ norėjome kalbėti apie tai, kas mus, kaip grupę ar bendruomenę, išskiria. Be to, ši tema labai susijusi su laisve. Paprastai galvojame, kad esame laisvi ir galime patys spręsti, tačiau išties laisvė dažnai susijusi su tuo, ką turime, kas mums priklauso“, – sako „She she pop“ narys Sebastian Bark.

Projektą remia Tarptautinis Goethe’s instituto koprodukcijų fondas. Kolektyvinis monologas, dėl kurio duris atvers šiuo metu rekonstruojamo teatro didžioji salė, vyks du kartus: lapkričio 5 dieną, pirmadienį, 18 val. ir 20 val. Renginys nemokamas.

 

* * * * * * * * * * 

Rimantas Kmita

Rašytojas, vertėjas, literatūrologas. 2003 m. Klaipėdos universitete baigė literatūrologijos studijas, o 2008 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją apie moderniąją lietuvių poeziją sovietmečiu. Išleido tris poezijos rinkinius: „Nekalto prasidėjimo“ (1999, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija), „Upės matavimas“ (2002), „Švelniai tariant“ (2009). Tai daugiausia kasdienybės estetika grįsti verlibrai, neretai žaidžiantys su gatvės šnekamąja kalba. Kartu su Marku Roduneriu 2013 m. iš Berno tarmės išvertė ir išleido Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“ (Der Goalie bin ig). 2016 m. pasirodė romanas „Pietinia kronikas“ šiauliečių šnekamąja kalba apie dešimtojo dešimtmečio pradžią proletariškame mieste, patiriančiame naujai atkurtos valstybės sukrėtimus. Šis romanas išrinktas geriausia 2017 metų knyga suaugusiems.

R. Kmitos eilėraščiai išversti į anglų, lenkų, rusų, vokiečių, čekų kalbas, romano fragmentai verčiami į anglų, vokiečių ir kitas kalbas.

R. Kmita taip pat yra literatūros tyrinėtojas, LRT radijo laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas. Dėstė Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose, šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

 

Mikas Žukauskas

Lietuvos kino ir teatro režisierius, montažo režisierius, vaizdo projekcijų kūrėjas. Pastaruoju metu ypač daug dirba teatre, taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitų meno sričių kūrėjais bendruose projektuose, kuria muzikinius klipus. 2012 m. sukūrė debiutinį trumpametražį dokumentinį filmą „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“, kuris paskelbtas geriausiu savo kategorijoje „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose. 2015 m. šiuose apdovanojimuose jo dokumentinis filmas apie lenkų teatro režisierių Krystianą Lupą ir jo LNDT kurtą spektaklį „Didvyrių aikštė“ nominuotas apdovanojimams kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas bei geriausias montažo režisieriaus darbas. Kūrėjas įvertintas ir teatre – 2017 m. kolektyviniu „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui „Apie baimes“.

 

Jonas Žukauskas

Architektas, architektūros tyrėjas ir kuratorius. Studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau architektūrą London Met Architektūros fakultete Londone; baigęs studijas Architektūros Asociacijoje (AA) Londone gavo architekto diplomą. Jonas Žukauskas buvo Baltijos paviljono – bendros parodos, atstovavusios Lietuvai, Latvijai ir Estijai Tarptautinėje architektūros parodoje Venecijos architektūros bienalėje 2016 m.,  bendrakuratorius ir komisaras. 2018 m. jo kartu su Jurga Daubaraite kuruotas projektas „The Baltic Material Assemblies“ sujungė Architektūros Asociacijos (AA) ir Karališkojo Britų Architektų Instituto (RIBA) parodų erdves. Jono Žukausko erdvinė praktika dokumentuoja, tiria ir kuria geopolitinės ir visuomeninės kaitos architektūrą.

 

„She She Pop“

Kolektyvas susikūrė 10-ojo dešimtmečio pabaigoje Gyseno universiteto Taikomojo teatro studijų institute. Kolektyvo nariai: Sebastianas Barkas, Johanna Freiburg, Fanni Halmburger, Lisa Lucassen, Mieke Matzke, Ilia Papatheodorou and Berit Stumpf. Scena šiam kolektyvui pirmiausia yra erdvė, kurioje priimami sprendimai, tikrinamos įvairios dialogo ir visuomenės sanklodos formos, priimami arba atmetami socialiniai ritualai bei normos. Savo kūryba jie siekia tyrinėti socialines ribas, bei pasitelkdami menines formas peržengti jas neišeinant iš teatro erdvės rėmų.

Dauguma kolektyvo narių yra moterys, o jų darbo specifika išimtinai kolektyvinė. Čia nėra režisieriaus, kaip nėra dramaturgo ar aktorių. Tekstus ir idėjas jie vysto visi kartu, spektaklis jiems – visų jo sukūrime dalyvaujančių kūrėjų nuopelnas ir meninė atsakomybė.

Nuo 1998 m. kolektyvas kuria Berlyne. Nuo 2003 m. jų nuolatiniai prodiuseriai ir partneriai yra HAU teatras.

 

Daugiau informacijos apie kitus šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ renginius: