A|CH šokio spektaklis „Pikų dama“

Pagal P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo ir S. Prokofjevo muziką

Režisierė-choreografė – Anželika Cholina

Scenografas – Marijus Jacovskis

Kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė

Šviesų dailininkas – Tadas Valeika

Germanas – Jonas Laucius

Grafienė – Beata Molytė

Liza – Olesia Šaitanova

Kunigaikštis Jeleckis – Rokas Spalinskas

Polina – Sandra Lavrenovaitė

Kortos –Ema Lavrenovaitė, Neila Lavrenovaitė, Sandra Lavrenovaitė 

„Pikų dama“ – tai paslaptingiausias ir mistiškiausias Aleksandro Puškino kūrinys. Originalūs režisūriniai sprendimai ir kupina emocijų šokio kalba suteikia Anželikos Cholinos šio kūrinio interpretacijai dar daugiau dramatizmo ir įtampos. Spektaklyje išradingai kuriami personažų likimai, o Germano istorija žiūrovams atsiskleidžia visai netikėtu rakursu – Pikų dama tampa ne tik lemtinga korta jo likime…

„Aistra lošimams yra pati stipriausia iš aistrų...“, - sakė A. Puškinas. Garsioji kūrinio frazė – „trejukė, septynetas, tūzas“ – girdėta net ir tiems, kas nežino tragiškos Germano lemties.

Germano likimas – romantizuotos atsitiktinės sėkmės rankose. Ji neturtingo karininko galvoje žadina viltį pažaboti kaprizingą Fortūną. Herojus įtiki, kad iš senosios Grafienės sužinojęs trijų kortų paslaptį, atvers neribotos sėkmės ir laimės klodus. O tai jam padės paaukštinti savo statusą visuomenėje, pakilti karjeros laiptais ir tokiu būdu sulaukti trokštamo mylimos moters dėmesio. Germano viduje grumiasi išskaičiavimas ir azartas.

Grafienė – mistinis spektaklio personažas. Ji – ir Germano auka, ir ta jėga, su kuria Germanas žaidžia, pradžioje kurdamas savo žaidimo strategiją, o pabaigoje tapdamas savo paties sukurto žaidimo auka.

Netikros viltys, mintys apie lengvą sėkmę, asmeninės laimės troškulys, sutirštinant atsitiktinumo vaidmenį žaidime ir juo pasikliaujant – ištisoms kartoms azartinius žaidimus pavertė pavojingiausiu užsiėmimu.