DAR VIENA MEILĖS STAIGMENA („Cezario grupės“ spektaklis)

Vienos dalies spektaklis

Premjera – 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Pjesės autorius – Pierre Carlet de Chamblain de Marivaux

Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis

Dailininkė – Vilma Dabkienė

Šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas

Grimo dailininkė – Aistė Biziulevičienė

Garso režisierius – Ignas  Mateika

Vaidina: Brigita Arsobaitė, Vilma Raubaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Julius Žalakevičius

Žavinga Markizė gedi savo mirusio vyro. Simpatiškas Ševaljė liūdi amžiams netekęs savo mylimosios. Abu jie prisiekė – niekados, niekados daugiau nebepamilti! Tačiau... jiems lemta labai nustebti... judviejų laukia didžiulė staigmena...

Režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujamas teatras „cezario grupė“ gyvuoja jau dešimtmetį ir per jį yra pristatęs publikai Lietuvoje ir užsienyje nemažai spektaklių, kurių dauguma atskleidžia unikalų šios kūrėjų trupės bruožą – vietoj įmantrios scenografijos sceną paprastai puošia … žiūrovų vaizduotė.  Pastarąją kursto subtilus, kokybiško humoro ir lyrikos prisodrintas, į aktorių vaidybą sutelktas Cezario Graužinio režisūros stilius ir it choras sustyguotos aktorių trupės profesionalumas.

Naujoji „cezario grupės“ premjera – tai netikėtas veiklos dešimtmetį šiemet švenčiančio teatro kūrybinis posūkis. Daugiausiai imdavęsis šiuolaikinės dramaturgijos, šįkart Cezaris Graužinis imasi genialaus ir pasaulyje plačiai statomo, tačiau Lietuvoje menkai žinomo, XVIII a. pradžios prancūzų drmaturgo, Pierre Carlet de Chamblain de Marivaux, pjesės. Spektaklį kurdamas kartu su talentinga teatro dailininke Vilma Dabkiene, režisierius atsisako minimalių kostiumų ir dekoracijų, ir, nesprausdamas savęs į istorinio laikmečio rėmus, leidžia sau bei žiūrovams pasimėgauti XVIII a. prašmatniai lėtu prancūzų aristokratų gyvenimo tempu, ilgais rafinuotais pokalbiais.

„Dar viena meilės staigmena“ – tai pjesė, kurioje Marivaux grakščiai vaizduoja, kaip užsimezga, gimsta ir subręsta meilės jausmas. Su švelniu humoru jis parodo, kad meilė – tai visados didžiulė ir giliai žmogų sukrečianti staigmena. Marivaux tikėjo, kad pamilęs žmogus savotiškai „pabunda” ir pradeda gyventi tarsi iš naujo – visi jo pojūčiai sustiprėja, jo siela subręsta, ir jam atsiveria metafizinis žmogiškosios egzistencijos lygmuo.

Efektingas originalus stilius, vadinamas „marivodažu”, puikiai išreiškia Marivaux kūrinių turinį. Įsimylėję herojai kalba poetiška rafinuota kalba, perteikiančia sudėtingą jų emocijų kaitą. Žmonių bendravimas darosi panašus į intelektualų žaidimą, džiaugsmingą ceremoniją; atsiranda iliuzija, kad laikas sustojo, ir žavinga meilės akimirka tęsis amžinai.   

Spektaklio kūrėjai siekia sukurti unikalią spektaklio atmosferą, prisodrintą grakštaus flirto, humoro bei jaudinančių nuojautų.

Marivaux, gimė Paryžiuje1688 m., praėjus 15 metų po Moljero, populiariausio visų laikų Prancūzijos dramaturgo, mirties. Nors jo kūriniai išsiskyrė ypatingu subtiliu psichologizmu, paradoksaliu humoru ir daugiasluoksniu turiniu, jį nuolat kritikavo intelektualioji Paryžiaus grietinėlė su Volteru priešakyje. Tuo tarpu teatro publika bilietus į jo komedijas tiesiog graibstė. Pilno pripažinimo Marivaux pjesės pelnė tik praėjus šimtmečiui po dramaturgo mirties. Pastaruoju metu Marivaux kūriniai dažnai statomi viso pasaulio scenose, tačiau Lietuvoje jis pristatytas vos kartą – 1987 m. pjese „Dvigubas nepastovumas“.