POKALBIAI NE APIE TEATRĄ. Ar pasmerksime meno kūrinį?

Moderatorė – Berta Tilmantaitė, fotografė, žurnalistė, viena iš multimedijų platformos www.nanook.lt įkūrėjų

Dalyvauja: scenografė Paulė Bocullaitė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, psichologė, kultūros tyrinėtoja dr. Jelena Šalaj. 

Praeitų metų spalį kilusi #metoo banga nuvilnijo per visą JAV ir Europą, jos raibuliai sudrumstė ir iš pažiūros gan ramų Lietuvos horizontą. Kilo daug diskusijų, ginčų, pykčių ir kaltinimų, tačiau kaip dažnai būna – degtukas užsiplieskė, švystelėjo ryški šviesa ir vėl tamsu. O gal ne? Gal patyrėme pradinį sukrėtimą, išsiliejome, o dabar perėjome į ramios refleksijos fazę, ir lieka laukti – kas toliau?

Vis dėlto, kol laukiame ar baigiame pamiršti, norėtųsi grįžti prie kelių svarbių aspektų, kurie, bent jau Lietuvoje, aistringų pastarųjų mėnesių fone liko nuošalyje. Pernai „The Paris Review“ žurnale pasirodė Claire Dederer straipsnis „What Do We Do with the Art of Monstrous Men?“, kuriame ji svarsto, kaip reikėtų priimti didį menininką, bet baisų žmogų. Ar įstabus kūrinys tampa menkesniu, kai sužinome apie siaubingus jį sukūrusiojo poelgius? Ar menas gali būti atskirtas nuo jį kuriančio biografijos? Ar pastarųjų įvykių fone galime kalbėti apie hierarchiją ir patriarchatą, ypač meno pasaulyje, o taip pat apie kolektyvinę atsakomybę? Juk galbūt tie, kurie matė, bet tylėjo, prisideda prie to, kas vyksta. Ar kalta apatiška visuomenė, dažnai sakanti „nekreipk dėmesio”, bet  nepaklausianti savęs, ką galėtų padaryti, kad kažkas pasikeistų?