POKALBIAI NE APIE TEATRĄ. Ar vis dar reikia kalbėti apie feminizmą?

  • Režisierius

    - -

  • Trukmė

    1 val. 30 min.

  • Salė

    Vilniaus politikos analizės institutas

  • Renginys nemokamas

Apie

Dalyviai: fotografė, įvairių socialinių projektų autorė Neringa Rekašiūtė; neformalios platformos Lietuvos kino industrijoje dirbančioms moterims „Moterys LT kino industrijoje“ bendraautorė, „Gluk Media“ verslo plėtros vadovė Eva Brazdžionytė.

Moderatorius: Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovas, publicistas Donatas Puslys.

Diskusija vyks Vilniaus politikos analizės institute (Didžioji g. 5), ketvirtame aukšte.

Lyčių lygybė yra vienas iš esminių demokratijos principų, kaip ir žmogaus teisės ar žodžio laisvė. Palyginus pastaruosius dešimtmečius, Lietuva lyčių lygybės klausimu smarkiai ūgtelėjo – rimtai pradėta kalbėti apie nusistovėjusią lyčių nelygybę, nevienodas moterų darbo sąlygų galimybes, darbo aplinkoje patiriamą priekabiavimą, žinomą kaip me too judėjimą. Taip pat, daugėja mentorystės programų, skatinančių moteris rinktis kitaip - pavyzdžiui, konsultacijų ir mentorystės programa  Women Go Tech skatina merginas ir moteris siekti karjeros technologijų sektoriuje; projektas „Moterys kalba“ pristatė moteris #superherojes, pabėgusias nuo namuose smurtaujančių sutuoktinių. Iniciatyva skatino smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris netylėti ir ryžtis palikti smurtaujančius sutuoktinius. Taigi, atrodo, kad apie moterų patiriamą diskriminaciją ir feminizmą kalbama vis garsiau. Tačiau, ar visgi to garsesnio kalbėjimo tikrai užtenka?

 

Lygių galimybių kontrolieriaus atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje visuomenė moters vaidmenį suvokia iškreiptai - vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Taip pat, pasak tyrimo visuomenė vis dar yra linkusi į moterų vaidmenį šeimoje žvelgti iš tradicinės perspektyvos – net 58% apklaustųjų mano, jog žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, o 73% mano, jog vyro nuomonė yra svarbesnė nei moters. Tyrimas parodė, jog daugelis lietuvių moteris vertina stereotipiškai, o tradiciniai lyčių vaidmenys yra įsitvirtinę daugelio galvose. Kyla klausimas: kodėl daugelio kasdieniame mąstyme vis dar yra tiek daug lyčių stereotipų ir tradicinių vaidmenų? Kaip reikėtų su jais kovoti ir nuo ko pradėti?

 

Taip pat, išskiriama dar viena lyčių lygybės problema – gerėjantis, tačiau vis dar prastas moterų atstovavimas politikoje ir viešų sprendimų priėmime. Pagal šių metų spalio mėnesio tyrimo duomenis moterų atstovavimas seime siekia vos 24%, o savivaldybėms vadovauja tik 8% moterų. Kiek geresnė padėtis yra tarp Europos parlamento narių – čia lyčių pasiskirstymas siekia 41%, tačiau, vis tiek nepasiekia lygaus procentų pasiskirstymo. Vienas iš būdų galintis užtikrinti lyčių lygybę viešų sprendimų priėmime – kvotų sistema. Teigiama, kad iš devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įvedusių kvotas, aštuoniose iš jų išaugo moterų dalis parlamente. Atsiranda klausimas: ar kvotos yra vienintelis būdas įtvirtinti proporcingą moterų atstovavimą? Jei Lietuva įsivestų kvotas, ar neatsirastų rizika, jog bus renkamasi ne pagal kompetenciją, o pagal lyties aspektą?

Kūrėjai

Komentarai

Komentarų nėra.
Kviečiame dalintis įspūdžiais apie spektaklį.