VILNIUS MAMA JAZZ 2025: MARIJUS ALEKSA „VILNIUS X-O“ (LT) / THEON CROSS (UK)

Marijus Aleksa „Vilnius X-O”, LT

Dominykas Vyšniauskas – tr, trmb, fgh
Paulius Kilbauskas – elec
Marijus Aleksa – dr

„Norėčiau būti tyliausias būgnininkas pasaulyje”, − tokią frazę 2024 m. rudenį duodamas interviu Lietuvos radijo laidoje „Mūza ant peties“ ištarė neabejotinai vienas iškiliausių mūsų šalies būgnininkų ir perkusininkų – Marijus Aleksa. Atrodytų be galo oksimoroniška ištara, nes būgnai/perkusija, daugeliui asocijuojasi su dideliu garso lygiu, intensyvumu, bet ne su tyla. Tačiau Marijus niekada nebuvo ir nėra tipinis muzikantas. Jo kūrybiniai tyrinėjimai nuolatos išklysta iš dogmatinio kelio link mažiau pažįstamų teritorijų, kuriose į džiazo upę ima tekėti roko, world, elektroninės muzikos intakai. Tad judėjimas tylon – puikiai atspindi nekanoninę M. Aleksos mąstyseną.

Mušamuosius instrumentus prisijaukinusiam ir iki smulkiausių detalių juos įvaldžiusiam M. Aleksai nė kiek nesikuklinant galima užkabinti medalį su žodžiu – elitas. Jis neabejotinai turi stovėti greta tokių nūdienos būgnų ir perkusijos filosofų bei novatorių kaip Eli Keszleris, Christianas Lillingeris, Lukas Königas, Gabriele Ferrandini ar Christianas Windfeldas. Visi jie groja mušamaisiais, bet skamba unikaliai. Marijus taip pat – autentiškas ir nepakartojamas!

Bemaž dešimtmetį praleidęs kultūriniame Londono katile, Marijus įsitvirtino megapolio scenoje. Albumų įrašai ar koncertai su Keyonu Haroldu, China Moses, Dennisu Rollinsu, Anthony Josephu, Femi Temowo, Joe Armon-Jones‘u, Ashley Henry, Billu Laurance‘u ir daugeliu kitų jam virto kasdienybe. Tačiau nuolatinis darbas su kitais vis atidėliodavo jo paties kūrybinių vizijų įgyvendinimą. Galiausiai sugrįžęs į Lietuvą, M. Aleksa visą sukauptą patirtį ir brandintas kūrybines idėjas pavertė eile albumų.

Nuo autorinio žanrų ribas perskrodusio „As they Are“ ar akustinį perkusijos žavesį atskleidusio „Solo live in Vilnius“, iki bendro projekto su Manfredu Bajeliu „Santaka“, permąsčiusio net akademinius superminimalizmo šalininko Ryčio Mažulio kūrinius, ar konceptualiai ir techniškai įspūdingo „Music For Non Existent Movie“, kartu su Pauliumi Kilbausku. Visuose jų Marijus demonstruoja  neįtikėtiną universalumą, techniką ir gebėjimą nenugrimzti į perdėtą konceptualumą, o veikiau priešingai – talentą  atskleisti net menkiausio perkusinio šnaresio tūrį, jame slypinčias emocijas.

Šis link tylos besibraunantis būgnų ir perkusijos asas į „Vilnius Mama Jazz“ sceną sugrįžta ne vienas, o kartu su velnioniškai talentingais bičiuliais – Pauliumi Kilbausku ir Dominyku Vyšniausku.

P. Kilbauskas – ne ką mažiau spalvinga ir įdomi asmenybė. Į Lietuvos muzikos sceną įsiveržęs kartu su kultine ir laiką pranokusia grupe „Empti“, iki pat šiol nepaliauja stebinti savo nekanoniniu požiūriu į elektroninės muzikos sąveiką su akustiniu garsynu. Kūrėjas nuolat nardo garsinėse paieškose, kurios tampa ypač subtiliais muzikiniais pasakojimais.

P. Kilbausko kūrybinis kraitis solidus tiek darbų kiekiu, tiek savo idėjų unikalumu: čia ir indonezietiško gamelano įkvėptas albumas „Elements“, vandens stichiškumą atskleidęs „Vanduo“, Vilniaus taboro gyventojo Bango palikimą užfiksavęs „Bango Collective“ ar net dzūkiškas advento-Kalėdų dainas įamžinęs Eglės Kašietinės albumas „Da laduma ladum“.

Bet tai dar ne viskas. Muzika P. Kilbausko gyvenime nepaprastai glaudžiai susijusi su vaizduojamuoju menu. Dailė, kinas, teatras ar net kompiuteriniai žaidimai – tai sritys, prie kurių yra prisilietęs šis puikus muzikantas. Ryškiausiomis paletės spalvomis nutapyti performansai su dailininku Sigitu Staniūnu, muzika Oskaro Koršunovo, Pauliaus Ignatavičius, Ievos Stundžytės ir kt. spektakliams, garso takeliai Igno Jonyno, Ernesto Jankausko, Emilio Vėlyvio ir kitų režisierių filmams. Visa tai sutelpa į dinamišką ir įvairialypį Pauliaus gyvenimo aprašymą.

Trečiasis Marijaus Aleksos kompanionas „Vilnius Mama Jazz“ scenoje – D. Vyšniauskas – išskirtinis Lietuvos trimitininkas, kurio muzikinis kelias šio trio kontekste galėtų būti laikomas turinčiu bene mažiausiai „nuklydimų“. Muzikinę kelionę pradėjęs nuo senelio namuose stovėjusio pianino klavišų spaudinėjimo, laikui bėgant jis pasuko trimitininko keliu. Dominykas nuo mažens buvo skatinamas tyrinėti įvairius stilius bei ieškoti erdvių, kuriose galėtų atsiskleisti, improvizuoti. Istorijos metraščiai byloja, kad kadais net vestuvių muzikanto kailyje Dominykui yra tekę pabuvoti. Tačiau būtent džiazas tapo D. Vyšniausko gyvenimo pasirinkimu, lydinčiu jį jau daugelį metų ir atvėrusiu duris į pasaulines scenas.

Bet „nuklydimų“ būta ir Dominyko kelyje. Jo bendrystė su garso menininku, kompozitoriumi Arturu Bumšteinu, virtusi ne vienu gyvu pasirodymu ar albumu, atskleidė D. Vyšniausko gebėjimą nerti į daugiasluoksnius konceptualius eksperimentus, privertusius pamažu nublukti jam neretai lipdomą džiazmeno etiketę. Ši dogmoms, kanonams, standartams ar bet kokioms išankstinėms nuostatoms bei rėmams nepavaldi trijulė dvidešimt ketvirtajame „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje suskambės „Vilnius X-O“ pavidalu.

THEON CROSS (UK)

Theon Cross – tba
Nikos Ziarkas – g
James Akers – sax
King David-Ike Elechi – dr

Jei manote, kad žinote, ką gali tūba – pagalvokite dar kartą. Theon Cross – žmogus, kuris perrašo šio instrumento istoriją, įrodydamas, kad tūba gali būti tiek ritminė jėga, tiek melodijos vedlys, tiek vibruojanti žemų dažnių mašina. Londono džiazo scenos šerdyje užaugęs Theonas yra tikras inovatorius, kurio garsuose susilieja afro-karibietiški ritmai, elektronika, hiphopas ir improvizacija. „Theonas Crossas yra viena svarbiausių figūrų Londono džiazo scenoje“, – rašo „Pitchfork“.

Tai, ką Crossas daro su tūba, geriausiai apibūdina jo pirmieji albumai. „Aspirations“ (2015) – pirmasis šuolis į priekį, suteikęs jam tarptautinį pripažinimą. „FYAH“ (2019) – albumas, kuris ne tik išsiveržė į Jungtinės Karalystės topų viršūnę, bet ir sukėlė kritikų diskusijų cunamį visame pasaulyje.  Būdamas esminė Shabakos Hutchingso vadovaujamo kolektyvo „Sons of Kemet“ dalis, Theonas įnešė savo unikalias žemų dažnių bangas į vieną inovatyviausių pastarųjų dešimtmečių džiazo grupių. Tačiau jo ambicijos ir smalsumas nuvedė dar toliau – bendradarbiavimas su Little Simz, Makaya McCraven, Joy Crookes, The Smile ir kitais atlikėjais tik patvirtina, kad jo muzikinis akiratis neturi ribų. Šiandien T. Crossas yra ne tik vienas iš Londono džiazo scenos veidų, bet ir atlikėjas, kurio muzika rezonuoja toli ir už džiazo ribų. Jo 2021 m. išleistas albumas „Intra-I“ toliau plečia ribas, jungdamas ne tik improvizaciją, bet ir stiprų Afrikos diasporos muzikos paveldą su klubinės muzikos elementais. Kaip teigia „The Guardian“, „Theonas Crossas su tūba žaidžia išradingai ir su neįtikėtinu entuziazmu“.

T. Crossą „Vilnius Mama Jazz“ scenoje lydės galinga Londono džiazo scenos trijulė. Nikos Ziarkas – Graikijoje gimęs gitaristas, kuris yra žinomas, kaip eksperimentinio džiazo skambesio savininkas. Su Theonu jis groja jau daugiau nei šešerius metus, o būdamas grupės „Valia Calda“ lyderiu, Nikos į savo skambesį įpina tiek džiazo laisvę, tiek pankroko aštrumą.

Prie jų prisijungia saksofonininkas Jamesas Akersas, kurio universalumas, laisvė ir žanrų maišymas leido jam tapti itin svarbia Londono džiazo scenos dalimi. Jis aktyviai koncertuoja su „Levitation Orchestra“, „Eriksson Kaner x Sascha Create“ ir „Jelly Cleaver“, taip pat yra grojęs su „Etuk Ubong“ ir „Neue Grafik Ensemble“.

Ritminį pagrindą šiai grupės sudėčiai suteikia gyvos energijos būgnų fenomenas King David-Ike Elechi, kuris yra ir grupės „Knats“ narys. King Davidas pasižymi išskirtiniu sugebėjimu sujungti džiazo, būgnų ir boso, house bei gospelo šaknis į vieną skambesį.

T. Crossas į Vilnių atvyksta su išskirtine jėga bei energija, kurią neabejotinai pajusite kiekviena kūno ląstele. Jūsų nuostabai – neįtikėtinos tūbos galimybės ir ritminis pulsas, kuris skatina iš naujo permąstyti džiazo ateitį.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuotraukų aut.: Justinas Auškelis, Ian Hyppolite

EN:

Marijus Aleksa „Vilnius X-O”, LT

Dominykas Vyšniauskas – tr, trmb, fgh

Paulius Kilbauskas – elec

Marijus Aleksa – dr

“I’d like to be the quietest drummer in the world,” said Marijus Aleksa, an undoubtedly one of the most outstanding drummers and percussionists in the country, in an interview for the Lithuanian Radio programme Mūza ant Peties in autumn 2024. It sounds like an oxymoron, because for many drums/percussions are associated with a loud, high intensity sound, rather than with silence. Yet Marijus has not been known as a typical kind of musician. His creative explorations tend to diverge from the canon into less familiar territories, where the elements of jazz, rock, world, and electronic music fuse. Thus aiming for silence is a perfect reflection of Aleksa’s uncanonical mindset.

Aleksa, who has wielded percussion instruments and mastered them down to the smallest detail, can be rightfully recognised among the music elite. He could stand alongside such contemporary drum and percussion philosophers and innovators as Eli Keszler, Christian Lillinger, Lukas König, Gabriele Ferrandini or Christian Windfeld. All of them play percussion, but with a difference. Marijus is equally authentic and unique!

Marijus spent almost a decade in London’s cultural melting pot establishing himself on the megapolis scene. Recording or performing with Keyon Harold, China Moses, Dennis Rollins, Anthony Joseph, Femi Temowo, Joe Armon-Jones, Ashley Henry, Bill Laurance and many others became his daily routine. Due to intensive collaborations, Marijus kept postponing the realisation of his own creative visions. Eventually, he returned to Lithuania and turned his experience and nurtured creative ideas into a series of albums.

Aleksa’s solo As they Are transcends the boundaries of genres, Solo live in Vilnius reveals the charm of acoustic percussion, Santaka, a joint project with Manfred Bajel, rethinks the academic works by Ričardas Mažulis, a proponent of superminimalism, and his Music For Non Existent Movie, in collaboration with Paulis Kilbauskas, delivers conceptually and technically impressive music. Aleksa’s creative output is a testament to his incredible versatility, technique and the ability not to sink into excessive conceptualism, but rather his talent to reveal the volume of even the smallest whisper of the percussion and the emotions it contains.

The drum and percussion master, on a trajectory towards silence, makes his come back to the Vilnius Mama Jazz scene together with his hugely talented friends – Paulius Kilbauskas and Dominykas Vyšniauskas.

Kilbauskas is another colourful and interesting musician. He invaded the Lithuanian music scene with the cult trailblazing group Empti, and has since continued to surprise audiences with his extraordinary take on electronic music and acoustic sound. The musician is on a sonic search journey which evolves into subtle musical stories.

Kilbauskas’ work is impressive both in terms of quantity and uniqueness of his ideas. His album Elements, for example, was inspired by Javanese/Balinese instrument gamelan and Vanduo reveals the volatile nature of water. His project Bango Collective recorded the legacy of Bango, a resident of Vilnius Roma community. He plays in the album Da laduma ladum, a recording of Advent and Christmas songs of the ethnographic area Dzūkija in Lithuania by Eglė Kašėtienė.

But there is more. Music in Kilbauskas’ life is closely related with visual arts. Fine arts, film, theatre or even computer games are the areas related to his musical explorations. Memorable performances together with the artist Sigitas Staniūnas, compositions for stage performances by theatre director Oskaras Koršunovas, Paulijus Ignatavičius, Ieva Stundžytė and others, and sound tracks for films by film directors Ignas Jonynas, Ernestas Jankauskas, Emilis Vėlyvis and others are all part of the dynamic and varied creative life of the musician.

The third member of the trio that will appear on the Vilnius Mama Jazz Scene, is Dominykas Vyšniauskas, an exceptional Lithuanian trumpeter whose musical path in the context of this trio is perhaps with the fewest “deviations.”

Vyšniauskas’ musical journey started from touching the piano keys in his grandfather’s house, before eventually turning to the trumpet. From an early age, Dominykas was encouraged to explore various styles and find spaces to express himself and improvise – even to step into the shoes of a wedding musician. Jazz, however, was his choice that has accompanied him for many years now and opened the door to the world stage.

There have been some “deviations” in Vyšniauskas’ musical career too. His collaboration with the sound artist and composer Arturas Bumšteinas both on stage and in a recording studio has revealed Vyšniauskas’ ability to dive into multi-layered conceptual experiments at the expense of his career as the jazzman.

The trio, which defies dogmas, canons, standards or any preconceptions and limitations, will appear at the 24^th Vilnius Mama Jazz Festival as Vilnius X-O.

The trio’s enigmatic name, Vilnius X-O, reminiscent of a secret code, symbolises a tribute to Vilnius. A city with multiple faces and the ability to remain authentic in the European and global context. Vilnius X-O will seek to purify the distinctive sound of Vilnius, which slowly began to emerge in Aleksa’s previous projects, such as As They Are or Santaka. This will be a joint sonic interpretation of the city by three musicians with personal connection to Vilnius. Vilnius X-O will connect the coordinates of the capital city’s past, present and future into a new sonic map.

We will let you in on a secret – the performance by Marijus, Paulius and Dominykas at Vilnius Mama Jazz Festival will open up a new page in the history of Vilnius’ identity, and will be a watershed event in the history of music, on a par with the (non)jazz explosion in Vilnius in the form of the trio of Vyacheslav Ganelin, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas five decades ago.