LEGIONIERIAI (Sirenos '13)

SIRENOS '13

Gertrūdos gatvės teatras, Latvija

Režisierius: Valters Sīlis
Scenografija ir kostiumų dizainas: Ieva Kauliņa
Šviesos: Māra Jarovoja
Dramaturgija: Carl Alm (Suomija), Ieva Kauliņa, Kārlis Krūmiņš, Valters Sīlis

Vaidina: Carl Alm, Kārlis Krūmiņš

Premjera
2011 m. rugsėjo 14 d.


“Viena iš labiausiai nustebinusių ir stipriausių patirčių pastarojo meto teatre”
Latvijos valstybinis Radijo kanalas

Valters Silisas, jaunas latvių režisierius, 2010 m. baigęs teatro režisūros studijas Latvijos kultūros akademijoje, sėkmingai dirba mažuose, nepriklausomuose teatruose (Dirty deal teatre, Gertrūdos gatvės teatre) bei Nacionaliniame teatre. „Legionieriuose” su aktoriais kaip spektaklio bendrakūrėjais, į viešumą iškeldami mažiau žinomus istorinius faktus, kūrėjai tragiškus įvykius analizuoja tiek rimtai, tiek humoristiškai. Žiūrovams pateikiama absurdo išklotinė, įtraukianti juos kaip istorinio veiksmo dalyvius. V. Silisas 2010-2011 metų sezono metu Latvijoje buvo nominuotas Geriausiu jaunuoju menininku, o jo spektaklis „Visi mano prezidentai”, pastatytas Dirty Deal teatre, pelnė Geriausio pastatymo apdovanojimą.

Spektaklyje „Legionieriai“ Silisas gyvos diskusijos tarp dviejų jaunų aktorių – suomio Carlo Almo ir latvio Kārlio Krūmiņšo – dėka atskleidžia legionierių ekstradicijos situaciją, kvestionuojant aukos sindromą apskritai. Klausimas lieka atviras: kas ką suvedžiojo ir kodėl? Pasirodymo autoriai ieško pusiausvyros amžinoje dilemoje tarp individo ir visuomenės laisvių. Spektaklis yra paremtas 1954 m. istoriniais įvykiais, kuomet 167 Baltijos legionieriai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos tapo debatų tema tarp Švedijos ir Sovietų Sąjungos, pastarajai reikalaujant legionierių išdavimo. Politinis, juodo humoro prisodrintas aštrus spektaklis netradiciškai ir net kontroversiškai žaidžia istoriniais faktais ir psichologiniais asmens pasirinkimais, taip įsukdamas į porą valandų trunkantį, minimaliomis sceninėmis priemonėmis apipavidalintą reginį, tampantį koncentruotu teatriniu sprogmeniu.

Spektaklio pradžioje lietuviams žiūrovams savotiškai turint galimybę solidarizuotis su latvių pasakojimu, bendra istorine praeitimi, tautos išgyventais potyriais, vėliau it šlapiu skuduru teškiama tiesa nustebina ir suglumina. Spektaklio žiūrovai tampa ne vien pasyviais stebėtojais, bet ir spektaklio veiksmą lemiančiais, teisę pasisakyti turinčiais – ir prašomais tai daryti – veiksmo liudininkais.

„Legionieriai" - tai šarminga, sveiko - ir juodo, ir kartais net maloniai lėkšto - humoro nestokojanti pjesė, parašyta spektaklio kūrėjų. Spektaklio medžiaga pristato ne tik istorinius faktus, bet ir jų interpretacijas ar replikas. Dinamiškai istoriją vystančio teksto ir mechaniškai tikslaus veiksmo sintezė režisierius Valterio Siliso ir talentingų aktorių dėka pusės amžiaus senumo įvykius sugeba pateikti kaip keliančius dar šiandien karščiuojančius klausimus. Iš įvairių istorinių faktų, asmeninių patirčių, skirtingų nuomonių ir pozicijų susidedantis mišinys, neparodo teisesnio tarp teisių. Nėra vienos tiesos kaip ir nėra vienos istorijos.

Žiūrovui jau spektaklio pradžioje buvo užduotas šis klausimas: ar galite įsivaizduoti? Ar galite įsivaizduoti, jog net anglų kalba vyksiančiame spektaklyje, kur epizodiškai skambės ir latvių, suomių, švedų bei vokiečių kalbos, net be vertimo (nors ir bus išdalintos spektaklio teksto santraukos) bus aišku, apie ką vyksta kalba? Spektaklyje „Legionieriai” ne tik jaunatviškai ir komiškai yra narpliojamos rusų-švedų-latvių-vokiečių-suomių ir t.t. politinių santykių subtilybės, bet ir visiškai rimtai analizuojami visuotinės tautos kaltės, politkorektiškumo virsmo politinėmis paslaptimis fenomenai ar nepasitenkinimas dabartimi, kylantis iš praeities skaudulių.