EUROPOS REZIDENCIJŲ PROGRAMA
Kvietimas dalyvauti konkurse
Jau tradiciškai Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia teatro profesionalus dalyvauti atrankoje į tarptautinę Europos rezidentų programą. Konkursą laimėjęs dramaturgas ar dramaturgė turės galimybę drauge su kitų šalių dramaturgais dalyvauti keturiose rezidencijose skirtinguose Europos miestuose ir vystyti originalų tekstą, kuris vėliau bus pristatytas šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“. Ketvirtus metus iš eilės rengiama programa prasidėjo 2022 metais, dabar ji rengiama kartu su partneriais Ispanijos Nacionaliniu teatru (Centro Dramático Nacional), Karališkuoju flamandų teatru Briuselyje (Koninklijke Vlaamse Schouwburg KVS), Zagrebo jaunimo teatru (Zagrebačko Kazalište Mladih ZKM) ir tarptautiniu šiuolaikinio meno ir rašymo festivaliu „Actoral“ Marselyje (Actoral – festival des arts et des écritures contemporaines). Programa siekiama skatinti Europos šiuolaikinę dramaturgiją bei megzti dialogą tarp skirtingų šalių kūrėjų, įgalinant juos kurti, keistis profesine patirtimi bei drauge reflektuoti dabartinę politinę, socialinę, ekologinę situaciją pasaulyje. Šių metų rezidentų grupę sudarys penki teatro profesionalai iš Lietuvos, Ispanijos, Kroatijos, Belgijos ir Prancūzijos. Rezidencijos vyks Briuselyje, Madride, Marselyje ir Vilniuje. Šiemet rezidentų programos tema – „Daugiau nei žmogus“.
Pažvelgti iš kitur
Praėjusio amžiaus antroje pusėje, pačiame kosminių lenktynių įkarštyje atsirado terminas „apžvalgos efektas“ (angl. overview effect), kurį po ilgų pokalbių su astronautais sukūrė ir ėmė vartoti amerikiečių autorius ir mąstytojas Frankas White’as. Šiais žodžiais nusakomas unikalus mąstymo poslinkis, kurį patiria astronautai, pamatę Žemę iš kosmoso – mažą, trapią, vientisą ir be sienų. Juos apima gilaus ryšio su visais gyvais organizmais jausmas, peržengiantis nacionalinės, kultūrinės, seksualinės ar bet kokios kitokios tapatybės ribas. Tai skatina bendrystės jausmą bei atsakomybę už mūsų planetą, tačiau vis tiek hierarchizuoja patį matymo veiksmą, į centrą pastato antropocentrinį žmogų. O kaip mus ir mūsų planetą mato Kitas, galbūt žvelgiantis iš kitos galaktikos? Tas, kuris mato iš „daugiau nei žmogus“ perspektyvos?
Šių metų rezidencijos tema nebūtinai kviečia sukurti teatrines „Žvaigždžių karų“ ar „Kopos“ versijas (nors tokios galimybės neatmeta), tačiau tikrai ragina tyrinėti pasaulį, kuriame žmogus nebėra vienintelis veikėjas ar pasakojimo centras. Kas jeigu pakeistume žiūros tašką: atsisakytume kontrolės iliuzijos, išgirstume tai, kas nekalba žmogaus kalba, pamirštume hierarchijas ir pripažintume, kad teatras gali būti ne tik reprezentacijos, bet ir atsakomybės erdvė? Kokia yra žmogaus vieta pasaulyje ir koks santykis su tuo, kas tradiciškai laikoma „nežmogiška“: gyvūnais, augalais, technologijomis, dirbtiniu intelektu, ekosistemomis, kraštovaizdžiais ar net pačiomis sistemomis, kuriose gyvename?
Kodėl „daugiau nei žmogus“?
XX a. architektūroje ir urbanistikoje įsivyravo požiūris, kad žmogus turi būti pastatų, aplinkos, miestų planavimo centre. Netruko praeiti nė šimtas metų, kad ši iš pradžių progresyvi idėja imtų atrodyti ne tik regresyvi, bet ir agresyvi. Žmogaus poreikiams tarnaujanti aplinka paprastai pamiršta medį, paukštį, ežį ar bitę. Nors ši antropocentrinė pasaulėžiūra vis dažniau yra kvestionuojama, ji ir toliau formuoja šiuolaikinį pasaulį: gamta vis dar laikoma ištekliu, kitos gyvybės formos – nuosavybe, technologijos – žmogui tarnaujančiais netrauliais įrankiais, o pats žmogus – kaip atskiras ir nepriklausomas nuo jo veiksmų sukeliamų pasekmių.
Tačiau kaip pamatyti ežį, jei kartais nepavyksta pamatyti žmogaus – kitokio, nepatogaus, nepaklūstančio, norinčio būti laisvu? Antropocentrinis „žmogus“ niekada nebuvo universalus. Jis buvo (ir dažnai tebėra) baltaodis, heteroseksualus, cislytis, darbingas, pilietybę turintis individas, kurio patirtis pateikiama kaip bendražmogiška. Nukrypstantys nuo šios normos dažnai patiria „mažiau nei“ būseną: jų kūnai tampa politinių debatų objektais, jų tapatybės – problema, o jų egzistencija – sąlyginė, reikalaujanti įrodymo. Kokiame pasaulyje pabustume, išardę šį normatyvinio žmogaus monopolį, pripažinę patirčių daugialypumą ir atmetę poreikį viską hierarchizuoti?
Priimti „daugiau nei žmogus“ perspektyvą nėra lengva ar patogu, nes tai – įtampų, trinties ir nesuderinamumo laukas, kuriame susitinka skirtingi balsai, laiko ir erdvės masteliai, gyvybės formos, interesai. Kas nutinka dramaturgijai, kai žmogus praranda išskirtinę teisę į balsą? Kaip keičiasi konfliktas, kai jis nebesiremia vien žmonių tarpusavio santykiais? Ir pagaliau – kam apskritai leidžiame būti veikėju?
Nuo teksto iki scenos
Lietuvos nacionalinis dramos teatras siekia, kad Europos rezidentų programos metu sukurti tekstai toliau skintųsi kelią į sceną. Šių metų balandį įvyks Karolio Kaupinio spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ premjera. Šią pjesę K. Kaupinis parašė 2024 metais dalyvaudamas Europos rezidentų programoje. Šiuo metu teatras kalbasi su Kristina Steiblyte dėl galimybės toliau plėtoti jos 2025 metais programos metu sukurtą pjesę „Sargas“. „Siekiame į teatrą sugrąžinti lietuvių dramaturgiją, tikiu, kad tai yra svarbu ne tik pačiam Lietuvos dramaturgijos laukui, bet ir mums kaip šaliai, mūsų tapatybei ir aiškios savo vietos kintančiame pasaulyje supratimui. Europos rezidentų programa yra puiki terpė naujiems lietuviškiems tekstams gimti. Tikiuosi, kad pavyks sukurti palankias aplinkybes tiems naujiems tekstams atsirasti teatro repertuare. Galvoju, kad būtų graži tradicija kasmet „Versmės“ festivalį atidarytų premjera, sukurta pagal specialiai rezidentų programai parašytą pjesę,“ – sako Lietuvos nacionalinios dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Paraiškų konkursui laukiame iki š.m. vasario 28 d. Nugalėtoją rinks komisija, kurią sudaro poetas, dramaturgas, LNDT Meno tarybos narys Mindaugas Nastaravičius, teatrologė, LNDT dramaturgėRimgailė Renevytė, LNDT aktorė ir Meno tarybos narė Rasa Samuolytė, kūrybinio kolektyvo random heroes nariai Naglis Kristijonas Zakaras ir Rokas Valiauga bei Europos rezidencijų programos kuratorė Agnė Pulokaitė.
Programos struktūra:
Rezidentui suteikiama:
Tvarkaraštis:
Konkurse gali dalyvauti:
Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai:
Atrankos komisija:
Dalyvio įsipareigojimai:
Kandidatams, norintiems dalyvauti atrankoje, būtina pateikti:
Dokumentus atsiųsti el. pašto adresu versme@teatras.lt iki 2026 m. vasario 28 d. Laiško pavadinime nurodyti „Paraiška Europos rezidencijų 2026 programai“.
Kilus klausimams kreiptis nurodytu el. pašto adresu: versme@teatras.lt.
Dramaturgų rezidencijos konkurso nuostatai 2026