EUROPOS REZIDENCIJŲ PROGRAMA
Kvietimas dalyvauti konkurse
Trečius metus iš eilės Lietuvos nacionalinis dramos teatras dalyvauja tarptautinėje dramaturgų rezidencijų programoje, kurią 2022 metais inicijavo kartu su partneriais Ispanijos Nacionaliniu teatru (Centro Dramático Nacional), Maksimo Gorkio teatru Berlyne (Maxim Gorki Theater) bei Karališkuoju flamandų teatru Briuselyje (Koninklijke Vlaamse Schouwburg KVS), ir kurios tikslas – skatinti Europos šiuolaikinę dramaturgiją bei megzti dialogą tarp skirtingų šalių kūrėjų, įgalinant juos kurti, keistis profesine patirtimi bei drauge reflektuoti dabartinę politinę, socialinę, ekologinę situaciją pasaulyje. Programos partnerių tinklas plečiasi, tad 2025 metais rezidentai turės galimybę keliauti naujomis kryptimis: šiemet be Madrido ir Briuselio, rezidentai susitiks Zagrebe ir Marselyje, kur rezidencijas kuruos Zagrebo jaunimo teatras (Zagrebačko Kazalište Mladih ZKM), prie projekto prisijungęs praeitais metais, ir tarptautinis šiuolaikinio meno ir rašymo festivalis „Actoral“ (Actoral – festival des arts et des écritures contemporaines), 2024 metų „Versmės“ programai pasiūlęs tris šiuolaikines prancūzų pjeses. 2025 metų ciklui vėl renkama nauja dramaturgų grupė, kurią sudarys menininkai iš Lietuvos, Ispanijos, Belgijos ir Kroatijos. Programos pabaigoje kiekvienas iš dalyvių pristatys savo gimtąja kalba parašytą dramaturginį tekstą. Lietuvos nacionalinis dramos teatras skelbia konkursą tapti Lietuvą atstovausiančia/-iu rezidentu.
Šių metų rezidencijų tema – „Apie ryšį“
Žymus olandų sodininkas Pietas Oudolfas, devintajame dešimtmetyje įkvėpęs dabar jau norma tapusį judėjimą, kuomet daugiamečiai žoliniai augalai stojo lygia greta šalia iki tol praktiškai išimtinai želdinime naudotų vienmečių gėlių, yra pasakęs „Reikia priimti mirtį. Neišmesti augalo, atrasti jame grožį. Ruda taip pat yra spalva“. Tuomet jis kvietė išgirsti augalų istorijas, pamatyti ir atsiverti jų įvairovei, būti jiems empatiškais ir priimti juos visuose gyvenimo etapuose, ne tik pačiame žydėjime – lapkričio miglos fone nurudavę ažūriniai ir skulptūriški žoliniai augalai kuria erdvės architektūrą, o tuo pačiu byloja apie žmogaus ir gamtos ryšį, apie tvarumą, tęstinumą, apie chorą primenančią darną, kuomet tik girdint kitą įmanomas harmoningas skambesys. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuomet tiek daug matymo „juoda/balta“, įžvelgti rudos grožį, pamatyti niuansus ir išgirsti skirtingas istorijas atrodo svarbu.
Gyvename užaštrinto individualizmo laikais juodai baltame pasaulyje – regis, apie viską privalome turėti savo nuomonę, būtinai turime atsistoti vienoje ar kitoje pusėje, būti „už“ arba „prieš“. Poliarizacija skaldo visuomenes, o mūsų aplinkoje esama daug politinės baimės kurstymo kultūros, kuri atskiria mus vienus nuo kitų. Mūsų skirtybės tampa ne pamatu megztis naujos kokybės ryšiams ar kurtis naujiems mikropasauliams, tačiau veikiau daro mus priešais. Menas, net jeigu jo poveikis ne visuomet momentinis ir plačiai nuvilnijantis, gali tapti priemone atkurti trūkinėjančius ryšius ir kurti daugiabalsę visuomenę. Ryšio kūrimas vis dėlto yra bendradarbiavimo reikalaujantis aktas, be empatijos pasmerktas seklumui, aklam politkorektiškumui, o blogiausioje savo formoje – susiskaldymui ir kito (kitokio) atmetimui. Tad šiemet rezidencijų programos dalyvius kviečiame reflektuoti tema „Apie ryšį“ – narstyti įvairias jo apraiškos formas, ieškoti kelių jam megztis ir skirtingoms pusėms susikalbėti.
2025 metų Europos rezidencijų programos tema „Apie ryšį“ nurodo į britų rašytojų, atlikėjų, poetų, reperių ir istorijų pasakotojų Kae Tempest esė tokiu pavadinimu (orig. „On connection“). Šioje knygoje jie kalba apie galingą kūrybiško ryšio jėgą, apie jį kaip įrankį kovoti su susvetimėjimu, atbukimu, vartotojiškumu. Ir nors kūrybiškumas paprastai siejamas su menu, Kae kalba apie jį pirmiausia kaip apie meilės apraišką. Tokio kūrybiško ryšio reikia viskam, ką darome: paruošti mylimam žmogui pusryčius, nudažyti kieme tvorą, apsirengti, perskaityti straipsnį, atsakyti kolegai į klausimą. „Kitą kartą, kai kils noras pasmerkti mane įžeidusį, gal verčiau pasistengsiu pažvelgti į jį kaip į sudėtingą individą su savo trūkumais? Sužeista širdim, skaudžiomis netektimis, draskomą ambicijų ir nusivylimo, besiiriantį į priekį audringu gyvenimo keliu, grįstu visomis kada nors patirtomis nesėkmėmis? Empatija – tai priminimas sau, kad kiekvienas turime istoriją. Daugybę istorijų. Ir kad svarbu sukurti erdvę kito istorijai būti išgirstai prieš puolant pasakoti savąją“ – rašo Kae Tempest savo knygoje.
Programos struktūra:
Rezidentui suteikiama:
Tvarkaraštis:
Konkurse gali dalyvauti:
Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai:
Atrankos komisija:
Dalyvio įsipareigojimai:
Kandidatams, norintiems dalyvauti atrankoje, būtina pateikti:
Dokumentus atsiųsti el. pašto adresu versme@teatras.lt iki 2025 m. vasario 7 d. Laiško pavadinime nurodyti „Paraiška Europos rezidencijų 2025 programai“.
Kilus klausimams kreiptis nurodytu el. pašto adresu: versme@teatras.lt.
Dramaturgų rezidencijos konkurso nuostatai 2025