Dramaturgų rezidencija

EUROPOS REZIDENCIJŲ PROGRAMA

Kvietimas dalyvauti konkurse

Jau tradiciškai Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia teatro profesionalus dalyvauti atrankoje į tarptautinę Europos rezidentų programą. Konkursą laimėjęs dramaturgas ar dramaturgė turės galimybę drauge su kitų šalių dramaturgais dalyvauti keturiose rezidencijose skirtinguose Europos miestuose ir vystyti originalų tekstą, kuris vėliau bus pristatytas šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“. Ketvirtus metus iš eilės rengiama programa prasidėjo 2022 metais, dabar ji rengiama kartu su partneriais Ispanijos Nacionaliniu teatru (Centro Dramático Nacional), Karališkuoju flamandų teatru Briuselyje (Koninklijke Vlaamse Schouwburg KVS), Zagrebo jaunimo teatru (Zagrebačko Kazalište Mladih ZKM) ir tarptautiniu šiuolaikinio meno ir rašymo festivaliu „Actoral“ Marselyje (Actoral – festival des arts et des écritures contemporaines). Programa siekiama skatinti Europos šiuolaikinę dramaturgiją bei megzti dialogą tarp skirtingų šalių kūrėjų, įgalinant juos kurti, keistis profesine patirtimi bei drauge reflektuoti dabartinę politinę, socialinę, ekologinę situaciją pasaulyje. Šių metų rezidentų grupę sudarys penki teatro profesionalai iš Lietuvos, Ispanijos, Kroatijos, Belgijos ir Prancūzijos. Rezidencijos vyks Briuselyje, Madride, Marselyje ir Vilniuje. Šiemet rezidentų programos tema – „Daugiau nei žmogus“.

Pažvelgti iš kitur

Praėjusio amžiaus antroje pusėje, pačiame kosminių lenktynių įkarštyje atsirado terminas „apžvalgos efektas“ (angl. overview effect), kurį po ilgų pokalbių su astronautais sukūrė ir ėmė vartoti amerikiečių autorius ir mąstytojas Frankas White’as. Šiais žodžiais nusakomas unikalus mąstymo poslinkis, kurį patiria astronautai, pamatę Žemę iš kosmoso – mažą, trapią, vientisą ir be sienų. Juos apima gilaus ryšio su visais gyvais organizmais jausmas, peržengiantis nacionalinės, kultūrinės, seksualinės ar bet kokios kitokios tapatybės ribas. Tai skatina bendrystės jausmą bei atsakomybę už mūsų planetą, tačiau vis tiek hierarchizuoja patį matymo veiksmą, į centrą pastato antropocentrinį žmogų. O kaip mus ir mūsų planetą mato Kitas, galbūt žvelgiantis iš kitos galaktikos? Tas, kuris mato iš „daugiau nei žmogus“ perspektyvos?

Šių metų rezidencijos tema nebūtinai kviečia sukurti teatrines „Žvaigždžių karų“ ar „Kopos“ versijas (nors tokios galimybės neatmeta), tačiau tikrai ragina tyrinėti pasaulį, kuriame žmogus nebėra vienintelis veikėjas ar pasakojimo centras. Kas jeigu pakeistume žiūros tašką: atsisakytume kontrolės iliuzijos, išgirstume tai, kas nekalba žmogaus kalba, pamirštume hierarchijas ir pripažintume, kad teatras gali būti ne tik reprezentacijos, bet ir atsakomybės erdvė? Kokia yra žmogaus vieta pasaulyje ir koks santykis su tuo, kas tradiciškai laikoma „nežmogiška“: gyvūnais, augalais, technologijomis, dirbtiniu intelektu, ekosistemomis, kraštovaizdžiais ar net pačiomis sistemomis, kuriose gyvename?

Kodėl „daugiau nei žmogus“?

XX a. architektūroje ir urbanistikoje įsivyravo požiūris, kad žmogus turi būti pastatų, aplinkos, miestų planavimo centre. Netruko praeiti nė šimtas metų, kad ši iš pradžių progresyvi idėja imtų atrodyti ne tik regresyvi, bet ir agresyvi. Žmogaus poreikiams tarnaujanti aplinka paprastai pamiršta medį, paukštį, ežį ar bitę. Nors ši antropocentrinė pasaulėžiūra vis dažniau yra kvestionuojama, ji ir toliau formuoja šiuolaikinį pasaulį: gamta vis dar laikoma ištekliu, kitos gyvybės formos – nuosavybe, technologijos – žmogui tarnaujančiais netrauliais įrankiais, o pats žmogus – kaip atskiras ir nepriklausomas nuo jo veiksmų sukeliamų pasekmių.

Tačiau kaip pamatyti ežį, jei kartais nepavyksta pamatyti žmogaus – kitokio, nepatogaus, nepaklūstančio, norinčio būti laisvu? Antropocentrinis „žmogus“ niekada nebuvo universalus. Jis buvo (ir dažnai tebėra) baltaodis, heteroseksualus, cislytis, darbingas, pilietybę turintis individas, kurio patirtis pateikiama kaip bendražmogiška. Nukrypstantys nuo šios normos dažnai patiria „mažiau nei“ būseną: jų kūnai tampa politinių debatų objektais, jų tapatybės – problema, o jų egzistencija – sąlyginė, reikalaujanti įrodymo. Kokiame pasaulyje pabustume, išardę šį normatyvinio žmogaus monopolį, pripažinę patirčių daugialypumą ir atmetę poreikį viską hierarchizuoti?

Priimti „daugiau nei žmogus“ perspektyvą nėra lengva ar patogu, nes tai – įtampų, trinties ir nesuderinamumo laukas, kuriame susitinka skirtingi balsai, laiko ir erdvės masteliai, gyvybės formos, interesai. Kas nutinka dramaturgijai, kai žmogus praranda išskirtinę teisę į balsą? Kaip keičiasi konfliktas, kai jis nebesiremia vien žmonių tarpusavio santykiais? Ir pagaliau – kam apskritai leidžiame būti veikėju?

Nuo teksto iki scenos

Lietuvos nacionalinis dramos teatras siekia, kad Europos rezidentų programos metu sukurti tekstai toliau skintųsi kelią į sceną. Šių metų balandį įvyks Karolio Kaupinio spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ premjera. Šią pjesę K. Kaupinis parašė 2024 metais dalyvaudamas Europos rezidentų programoje. Šiuo metu teatras kalbasi su Kristina Steiblyte dėl galimybės toliau plėtoti jos 2025 metais programos metu sukurtą pjesę „Sargas“. „Siekiame į teatrą sugrąžinti lietuvių dramaturgiją, tikiu, kad tai yra svarbu ne tik pačiam Lietuvos dramaturgijos laukui, bet ir mums kaip šaliai, mūsų tapatybei ir aiškios savo vietos kintančiame pasaulyje supratimui. Europos rezidentų programa yra puiki terpė naujiems lietuviškiems tekstams gimti. Tikiuosi, kad pavyks sukurti palankias aplinkybes tiems naujiems tekstams atsirasti teatro repertuare. Galvoju, kad būtų graži tradicija kasmet „Versmės“ festivalį atidarytų premjera, sukurta pagal specialiai rezidentų programai parašytą pjesę,“ – sako Lietuvos nacionalinios dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.

Paraiškų konkursui laukiame iki š.m. vasario 28 d. Nugalėtoją rinks komisija, kurią sudaro poetas, dramaturgas, LNDT Meno tarybos narys Mindaugas Nastaravičius, teatrologė, LNDT dramaturgėRimgailė Renevytė, LNDT aktorė ir Meno tarybos narė Rasa Samuolytė, kūrybinio kolektyvo random heroes nariai Naglis Kristijonas Zakaras ir Rokas Valiauga bei Europos rezidencijų programos kuratorė Agnė Pulokaitė.

Programos struktūra: 

• Atviro konkurso būdu atrinktas kūrėjas tampa Lietuvos nacionaliniame dramos teatre reziduojančiu dramaturgu.
• Rezidentas dalyvauja keturiose rezidencijose Briuselyje, Madride, Marselyje ir Vilniuje, kur susitinka su dramaturgais iš kitų programoje dalyvaujančių šalių.
• Programos metu rezidentas sukuria dramaturginį tekstą šių metų programos tema. Tekstas pristatomas viešai Šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
• Teisės ir galimybė vystyti tekstą kuriant spektaklį numatytam terminui pereina Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui.

Rezidentui suteikiama: 

• 10.000 EUR autorinis atlyginimas  (įskaičiuojant LR mokamus mokesčius) - už dramaturginio teksto sukūrimą ir teisių suteikimą, taip pat yra skirtas rezidento dalyvavimo programoje išlaidų padengimui (kelionės, apgyvendinimo, maitinimo išlaidoms).
• Rezidentui autorinis atlyginimas išmokamas trimis dalimis: 2000 EUR pasirašius sutartį per savaitę nuo konkurso rezultatų paskelbimo, 3000 EUR pateikus taisyklėse numatytos apimties vystomo kūrinio ištrauką, po tarpinio kūrinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, likusi suma – po galutinio teksto  LNDT pateikimo, pasirašius kūrinio perdavimo-priėmimo ir teisių suteikimo aktą.
• Tekstas pristatomas viešai šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ (festivalio data derinama).
• Galimybė ateityje toliau vystyti projektą LNDT arba vieno iš programos partnerių scenoje.

Tvarkaraštis: 

• Paraiškų konkursui teikimo pabaiga – 2026 m. vasario 28 d.
• Rezidencijos laimėtojo skelbimas – 2026 m. kovo 5 d.
• Rezidencija Briuselyje – 2026 m. kovo 23-30 d.
• Rezidencija Madride – 2026 m. birželio 19-27  3-10 d. (birželio 25-26 d. ten vyks 2025 m. Europos rezidentų programos dalyvių tekstų skaitymai anglų kalba)
• Numatytos apimties ištraukos iš vystomo teksto pateikimo LNDT data – 2026 m. rugpjūčio 3 d.
• Rezidencija Marselyje (festivalio „Actoral“ metu) – 2026 m. rugsėjo 30 – spalio 7 d.
• Rezidencija Vilniuje – 2026 m. lapkričio 16-22 d.
• Galutinio teksto pateikimo LNDT data – 2026 m. gruodžio 11 d.

Konkurse gali dalyvauti:

• Dramaturgai, scenaristai, rašytojai,  scenos meno profesionalai, viešai pristatę (spektaklio, filmo, pjesės skaitymo forma, išspausdintus, publikuotus internete, kt.) ne mažiau kaip du kūrinius scenai (įskaitant kino scenarijus).
• Tiek individualūs fiziniai asmenys, tiek bendraautoriai. Tuo atveju, jei Konkursą laimi bendraautoriai, Teatras autorinę sutartį pasirašo su visais bendraautoriais ir mokamą honorarą dalina iš bendraautorių skaičiaus.
• Galintys vykti į visas programoje numatytas rezidencijas.
• Mokantys anglų kalbą ne mažesniu nei B1 (savarankiško vartotojo) lygiu. Jokių kalbos mokėjimo lygį įrodančių dokumentų pristatyti nereikia, tačiau konkurso organizatorius pasilieka teisę paprašyti kandidato pagrįsti savo kalbos mokėjimą.

Veiklų vertinimo kriterijai ir jų balai: 

• idėjos meninė ir kultūrinė vertė (0-15)
• idėjos originalumas ir aktualumas (0-15)
• idėjos atitikimas temai (0-10)
• motyvacija (0-10)
• kandidato profesionalumas ir patirtis (0-10)

Atrankos komisija:

• Mindaugas Nastaravičius, poetas, dramaturgas, LNDT Meno tarybos narys
• Rimgailė Renevytė, teatrologė, LNDT dramaturgė
• Rasa Samuolytė, LNDT aktorė ir Meno tarybos narė
• Naglis Kristijonas Zakaras, kūrybinio kolektyvo random heroes narys
• Rokas Valiauga, kūrybinio kolektyvo random heroes narys
• Agnė Pulokaitė, prodiuserė, Europos rezidencijų programos kuratorė

Dalyvio įsipareigojimai: 

• Dalyvauti visose programoje numatytose rezidencijose.
• Numatytais terminais parašyti ir pristatyti dramaturginį tekstą.
• Pasirašyti su LNDT sutartį dėl išimtinių turtinių teisių į sukurtą tekstą perdavimo. Teisių perdavimo laikotarpis – 2 metai.

Kandidatams, norintiems dalyvauti atrankoje, būtina pateikti: 

• Kūrinio idėjos aprašymą, t.y. iki 2 psl. būsimo kūrinio sumanymą, aktualumą ir atitikimą temai atskleidžiantis aprašymas. Pageidautina, kad būtų nurodytas žanras, veiksmo ašis, įvardinami veikėjai bei numatoma kūrinio apimtis.
• Motyvacinį laišką, kuriame išdėstoma, kodėl pretendentei/ -ui svarbu ir reikalinga dalyvauti šioje programoje ir kaip ji prisidės prie jo(s) profesinio augimo.
• Dviejų iki konkurso viešai pristatytų kūrinių pavadinimus, pristatymo aplinkybes ir ištraukas iki 3 psl. apimties.
• Gyvenimo aprašymą (CV) su jame nurodyta kontaktine informacija.
• Visi dokumentai turi būti atsiųsti PDF formatu vienoje byloje pavadinimu „Europos rezidencijų programa 2026_Vardas Pavardė“.

Dokumentus atsiųsti el. pašto adresu versme@teatras.lt iki 2026 m. vasario 28 d. Laiško pavadinime nurodyti „Paraiška Europos rezidencijų 2026 programai“.

Kilus klausimams kreiptis nurodytu el. pašto adresu: versme@teatras.lt.

Dramaturgų rezidencijos konkurso nuostatai 2026