Versmė 2023
Tas jausmas gimsta kažkur pilve ir kyla stemple į viršų. Niekaip negaliu jo numaldyti. Kvėpuoju, pridedu ranką prie krūtinės, širdis plaka vis greičiau. Jaučiu kutenimą po nosimi, tas jausmas siejasi su žodžiu „parakas“, lyg užuosčiau paraką, bet jis kvepia ne taip. Kraujas subėga iš galvos į nosies galiuką, atrodo, užuodžiu savo kraują, nors jis saugiai užrakintas mano kraujagyslėse. Tai pabaigos jausmas. Tai lengvai pykina, bet pykina ne tik mane, aš pykinu. Žemę.
Šiųmetės „Versmės“ tekstai pristato mums pasaulį tartum automobilį be stabdžių, kuris skrieja į pabaigą. Pernelyg dažnai jaučiuosi, lyg važiuočiau automobiliu, kurio degalų bakas jau tuščias, tačiau aš spaudžiu greičio pedalą, spaudžiu jį be atvangos, pro automobilio langą žvelgiu į kitus, kurių koja taip pat spazmiškai gazuoja, mūsų veidai panašūs, mes prakaituojame, raukomės, bet tikslas pateisina priemones. Nudžiūvusi žolė kelkraščiuose ir išdegę pasėliai mus jaudina sekundės dalį, keistus byrančio variklio garsus užgožia garsi elektroninė muzika, kurią parinko „Spotify“ algoritmas. Pjesių mainai su Miuncheno Kammerspiele teatru reprezentuoja tai, apie ką aktyviausiai mąstoma Vokietijos teatre, ir atskleidžia, jog nesame tokie tolimi, kaip galėtų pasirodyti. Kapitalizmas ir jo problematika mus užgulė visu svoriu, pažerdami krūvas klausimų: nuo to, kaip teisingai paskirstyti socialines išmokas, iki bandymo apsispręsti, ar gerti kavą su paprastu ar augaliniu pienu. Nenoriu būti ciniška, tačiau neurotiškoje savo kasdienybėje vienu metu sprendžiame šimtus skirtingo svorio kategorijoms priklausančių problemų ir kai kurios jų, nors atrodo mikroskopinės, kartais priverčia jausti atsakomybę visam pasauliui.
Apžvelgiu kavinę, kurioje galvoju apie šį tekstą, – čia dabar galbūt sėdi emigravusių tėvų dukra, nuo karo Ukrainoje pabėgusi motina ir jos vaikai, palikimą ką tik gavę sūnūs, ekologiškų žvakių verslo savininkės marčios, per kovido pandemiją žmoną praradęs vyras. Šie žmonės panašūs į Vokietijos dramaturgų veikėjus ir man kyla mintis, kad nesvarbu, kur mes esame, Vilniuje ar Miunchene, mūsų gyvenimai virto bendru co-working stalu, prie kurio mes siunčiame ir gauname informaciją vieni kitiems. Informaciją, kuri vargina savo nesibaigiančia stimuliacija.
Natalija Vorožbit ir Žygimantas Kudirka, dalyvaujantys tarptautinėje dramaturgų rezidencijoje, taip pat kalba apie katastrofas, klaikiai artimas kaip karas Ukrainoje ir pasaulį apimantys gaisrai bei potvyniai. Jų sukurtų tekstų skaitymų nekantriai laukiu tarsi pasiūlymo teatrui, kaip kalbėti apie tai, kas vyksta būtent dabar, ir kaip į žodžius sudėti buvimo europiečiu du tūkstančiai dvidešimt trečiaisiais metais patirtį.
Kviečiu ateiti į 2023 metų „Versmės“ pjesių skaitymus ir nepraleisti progos pamatyti save – pašėlusių baigties lenktynių dalyvį – iš šalies. Galbūt jūs panorėsite sustoti. Bet ar tai įmanoma?
LNDT meno vadovė Eglė Švedkauskaitė
VERSMĖ 2023 programa
Lapkričio 7 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
Žygimantas Kudirka, „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“
Pjesės skaitymas
Rež. Žygimantas Kudirka
Lapkričio 8 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
Natalija Vorožbit, „Apie ką ši pjesė?“
Pjesės skaitymas
Rež. Justinas Vinciūnas
Lapkričio 9 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
Pjesės skaitymas
Rež. Naubertas Jasinskas
Lapkričio 10 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
Pjesės skaitymas
Rež. Kotryna Siaurusaitytė
2023 m. lapkričio 11 d. 16 val., LNDT, salė „Po palme“
Tobias Schuster paskaita „Nuo pjesės užsakymo iki spektaklio premjeros“
Lapkričio 11 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
Ewe Benbenek, „Tragedijų išpera“
Pjesės skaitymas
Rež. Uršulė Bartoševičiūtė
Lapkričio 12 d. 18 val., LNDT, Repeticijų salė
LMTA dramaturgijos studenčių kūrybos pristatymas „Apleistieji“
Rež. Eglė Švedkauskaitė
