Jones Jones (LT, US) / Satoko Fujii Tokyo Trio (JP) | Vilnius Mama Jazz 2024

JONES JONES (US, LT)

Mark Dresser – b
Larry Ochs – saxes
Vladimiras Tarasovas – perc

„Jones Jones“ – projektas, kurio visi nariai yra palikę reikšmingą pėdsaką džiazo istorijoje. Šis trio neturi vieno lyderio – visi jo nariai yra lygiaverčiai improvizacinės muzikos meistrai, ne sykį įrodę savo talentą įvairiuose ryškiuose projektuose. Tačiau tikriausiai nesupyks, jei pirmiausia paminėsime vieną iš jų – vien jau todėl, kad jis gyvena ir kuria Lietuvoje ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pamatysite šį koncertą.

Lietuvos džiazo scenos legendą, būgnininką Vladimirą Tarasovą drąsiai galime vadinti ištikimu „Vilnius Mama Jazz“ draugu. Nuo pat festivalio starto jis daug prisidėjo prie šio renginio istorijos – patarimais, sklaida, pažintimis ir, žinoma, ne vienu įspūdingu koncertu. Džiaugiamės šįmet galėdami vėl jį pakviesti į sceną – ir šįkart jau su dar vienu titulu, kurių šis muzikantas turi daugybę. Vladimiras Tarasovas paskelbtas pirmuoju „Vilnius Mama Jazz“ ambasadoriumi – ir tai garbė pirmiausia mums.

Vladimiro Tarasovo Lietuvos džiazo klausytojams tikriausiai jau nereikia pristatyti. Tai legendinio, Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto trio (kuriame grojo su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu) narys, muzikos teatro pasirodymams autorius ir atlikėjas, dailininkas ir knygų autorius, kurio grojimą JAV leidinys „Wall Street Journal“ apibūdino taip: „Reto subtilumo būgnininkas, kuris prie instrumentų liečiasi su jausmingu malonumu“.

Ši grupė, gyvavusi keliolika metų, koncertavo kone visose Europos valstybėse, už tuometės Sovietų Sąjungos ribų pagarsėjo kaip kolektyvas, sugebėjęs iš „free“ džiazo, folkloro, kamerinės muzikos pasisemti įkvėpimo ir sukurti kažką visiškai naujo ir originalaus.

1976-aisiais pasirodžiusi plokštelė „Con Anima“ laikoma pirmuoju džiazo albumu, išleistu Lietuvoje. Iki 1986-ųjų gyvavęs trio laikomas iki šiol nepralenktu Lietuvos džiazo reiškiniu – tiek kūrybingumo, tiek melomanų pripažinimo požiūriu. Grupės istorija įamžinta ne tik dešimtyse įrašų, bet ir paties Vladimiro Tarasovo išleistoje autobiografinėje knygoje „Trio“.

Nuo Vilniaus iki Naujojo Orleano – Vladimiro Tarasovo grojimas skambėjo visur, kur yra džiazo eksperimentų pasiilgusių ausų. Su daugeliu ryškių pasaulio muzikantų grojęs, daugiau nei šimtą albumų įrašęs Vladimiras Tarasovas laikomas vienu iš tų, kurie ženkliai prisidėjo prie eksperimentinio ir avangardinio džiazo raidos.

Būgnininkas daug metų bendradarbiavo su Lietuvos simfoniniu orkestru, taip pat su simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Rengė bendrus projektus su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille'as, „The Rova Saxophone Quartet“, 2022 metais mūsų festivalyje viešėjusiu Anthony Braxtonu, Lauren Newtonu, Didier Petit ir kitais.

Svarbi Vladimiro Tarasovo kūrybos dalis – muzika orkestrams, kino filmams ir spektakliams. Jo kūryba skambėjo rusų, šveicarų, vokiečių filmuose, Naujojo Orleano, Niujorko, Paryžiaus ir kitų miestų teatro scenose.

Individualiai ir su įvairių šalių menininkais jis sukūrė daug vizualiųjų menų projektų – tarp vietų, kuriose jie pristatyti, yra Venecijos bienalė, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejus, Georges'o Pompidou centras Paryžiuje ir „Southbank“ menų centras Londone.

Viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių šįkart į festivalį sugrįžta su savo bičiuliais, gerai žinomais improvizacinio džiazo scenoje: grupėje „Jones Jones“ kartu su juo groja du garsūs JAV improvizacinės ir laisvojo džiazo muzikos scenos atstovai.

Kontrabosininkas Markas Dresseris – kompozitorius, pedagogas, tarpdisciplininių meno projektų dalyvis, profesionaliai muzikuojantis nuo 1972-ųjų. Jo atlikimo technika aprašyta knygose, o grojimas skamba daugiau nei šimte albumų, iš kurių per trisdešimt jis įrašė kaip įvairių sudėčių kolektyvų lyderis.

Vienas svarbių jo karjeros etapų susijęs su žymiu JAV džiazo ir avangardo instrumentininku bei kompozitoriumi Anthony Braxtonu – kaip jo grupių narys Markas įrašė ne vieną albumą. Kontrabosininkas grojo ir su Johnu Zornu, Ray Andersonu, Timu Berne'u ir kitais džiazo bei improvizacinės muzikos sunkiasvoriais, yra vienas garsaus styginių trio „Arcado“ įkūrėjų, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, sukūrė muzikos nebyliojo kino šedevrams „Andalūzijos šuo“ ir „Daktaro Kaligario kabinetas“, parašė daugybę specialių kūrinių (tarp jų – ir Niujorko Shakespeare'o festivaliui bei Vokietijos WDR radijo bigbendui).

Du dešimtmečius Niujorke gyvenantis ir kuriantis muzikantas yra Kalifornijos universiteto muzikos profesorius, dėstantis ir kitose aukštosiose mokyklose. Jis yra Tarptautinės bosistų draugijos ir Tarptautinės improvizacinės muzikos draugijos valdybos narys.

Larry Ochsas – vienas prieš keturis dešimtmečius debiutavusio kvarteto „Rova Saxophone Quartet“ įkūrėjų. Šis tokių skirtingų kūrėjų, kaip Johnas Cage'as ir Johnas Coltrane'as, įkvėptas kolektyvas tapo viena svarbiausių avangardinio džiazo grupių pasaulyje.

Dar 1978-aisiais leidyklą „Metalanguage Records“ įkūrusio saksofonininko kelią žymi daugybė įvairių ir spalvingų darbų – nuo projektų su britų eksperimentuotoju Fredu Frithu (grupėje „Maybe Monday“) ar vokalinio džiazo legenda Peggy Lee iki grupės „Kihnoua“, įkurta su korėjiečių dainininke Dohee Lee.

Jis taip pat grojo su Johnu Zornu, „Kronos Quartet“, Steve'u Lacy, Anthony Braxtonu, grupės „Wilco“ gitaristu Nelsu Cline'u. Žiūrint į jo įrašytų albumų sąrašą, atrodo, kad šio muzikanto telefonų knygelė tikriausiai atrodo avangardo ir džiazo ryškiausių vardų enciklopedija.

Kelias dešimtis albumų įrašęs muzikantas daugiau nei keturiasdešimt sykių gastroliavo Europoje ir Japonijoje. Šįkart jo kelionės tikslas – keli pasirodymai su „Jones Jones“, kurių svarbiausias įvyks Vilniuje.

„Jones Jones“ pirmą sykį kartu grojo 2006-aisiais San Franciske. Nuo pirmojo pasirodymo buvo aišku, kad ši grupė – ypatinga. Jokių lyderių ar kompromisų – tik gaivališki, jaudinantys, meditatyvūs trijų muzikalių širdžių tyrinėjimai.

Improvizuotos muzikos ugnikalnis, kuris per 17 prabėgusių metų vis išsiverždavo ir vėl nurimdavo. 2008-aisiais grupė grojo Olandijoje ir Lietuvoje, vėliau pasirodė Naujosios Amerikos muzikos festivalyje Kalifornijoje.

Pritrenkiantys muzikiniai dialogai įrašyti ir albume „We All Feel The Same Way“, o 2018 metų pradžioje pasirodė ir pasirodymo Kalifornijoje įrašas – albume „A Jones In Time Saves Nine“, kurį išleido džiazo ir avangardo pasaulyje pagarsėjusi Lietuvos leidykla „No Business Records“.

„Jones Jones“ nekoncertuoja dažnai – grupės narių dienotvarkės kupinos projektų ir sumanymų. Todėl kiekvieną jų pasirodymą galima laikyti išskirtine galimybe. Šios trumpos koncertų serijos Europoje metu „Jones Jones“ gros Čekijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Tačiau bene labiausiai laukiamas pasirodymas – Vilniuje.

Nereikia net sakyti, kad nuotaika šį vakarą bus ypatinga. Kiekvienas „Jones Jones“ pasirodymas, atliekamas galingų improvizacijos virtuozų, sukuria kažką unikalaus. Garsų dialogai, išrandami tiesiai prieš jūsų akis – tai bus vakaras, kurio neįmanoma pakartoti.

SATOKO FUJII TOKYO TRIO (JP)

Satoko Fujii – p
Takashi Sugawa – b
Ittetsu Takemura – dr

Įspūdinga ir kiek nostalgiška kelionė į praeitį – su muzika, kuri žvelgia į ateitį. Net jei šis sakinys atrodo prieštaringas, būtent taip norisi pristatyti šį koncertą. Japonė Satoko Fujii – pianistė, kompozitorė ir viena kūrybingiausių bei originaliausių šių dienų džiazo figūrų. O nostalgiją jaučiame mes – mat būtent jos pasirodymu 2002-aisiais prasidėjo pirmasis festivalis „Vilnius Mama Jazz“.

Nebus klaida pasakyti, kad žingeidžiai Vilniaus džiazo publikai pažintis su šia muzikante virto meile iš pirmo žvilgsnio – tai išties buvo festivalio istorijos vertas startas. Tuo nereikia stebėtis – įdomesniais garsais besidomintys melomanai negali likti abejingi Satoko polėkiui, meistriškumui ir laisvam muzikiniam mąstymui.

Net penkių JAV, Vokietijoje ir Japonijoje grojančių orkestrų lyderė. Viena svarbiausių pasaulio kompozitorių, kuriančių dideliems džiazo kolektyvams. Visa tai – apie Satoko Fujii, kuri kartais kritikų vadinama „laisvojo džiazo Ellingtonu“.

Daugiau nei 25 metai jos intensyvios kūrybos įvertinta ne vienu prizu, tarp jų – „Instant“ apdovanojimu už improvizacinę muziką, įteiktu už meninį intelektą ir kūrybinę nepriklausomybę. Satoko Fujii kelią taip pat žymi ne viena ryški kūrybinė partnerystė. Tarp jų – su JAV pianiste ir kompozitore Myra Melford, kuri kaip grupės „Tiger Trio“ narė „Vilnius Mama Jazz“ scenoje spindėjo 2023 metais.

Satoko taip pat vadovavo ne vienam kūrybingam modernios improvizuotos muzikos ansambliui (pavyzdžiui, trio su bosininku Marku Dresseriu ir būgnininku Jimu Blacku).

Tokijuje gimusi Satoko Fujii pianinu grojo nuo mažens, tačiau džiazu susidomėjo dvidešimties. Garsiajame JAV Berklio koledže studijavusi muzikantė greitai įsiliejo į avangardinio džiazo sceną – dar 1996-aisiais su savo mokytoju, pianistu Paulu Bley išleido pirmąjį albumą, o po metų jau įkūrė Niujorko džiazo orkestrą.

Nuo pat karjeros pradžios Satoko pasižymėjo stebėtinu aktyvumu. Su savo sutuoktiniu, trimitininku Natsuki Tamura, grįžusi į Japoniją, muzikantė jau per pirmuosius kelerius profesionalios karjeros metus įrašė keliolika albumų.

Šiandien šis skaičius gniaužia kvapą – 2022-aisiais Satoko Fujii išleido 100-ąjį albumą. Vien 2018-aisiais, minėdama savo 60-metį, muzikantė išleido net 12 įrašų, kuriuose skambėjo pati įvairiausia muzika – nuo solinio atlikimo iki bigbendų. Net karantino metu ji įrašė keletą albumų.

Kitaip tariant, jei norėsite išklausyti visą šios kūrėjos iki šiol sukauptą kūrybinį palikimą, jums prireiks nemažai laiko. Tačiau galime garantuoti, jog nebus nuobodu. Mat jos muzikinis braižas – išties įvairus ir spalvingas.

Satoko Fujii dažnai pristatoma kaip avangardinio džiazo atlikėja (melomanams žinoma ir kaip grupių „ma-do“ bei „Kaze“ įkūrėja), tačiau giliau besikapstantys muzikos specialistai sako, kad į jos kūrybą įsilieja ir rokas, folkloras, šiuolaikinė klasikinė muzika.

Visa tai virsta su niekuo nesulyginamu ir sunkiai pamėgdžiojamu, savitu stiliumi, kurį papildo puiki atlikimo technika.

„Tai muzika, kuri išjudina kaulus ir nuramina sielą“, - rašo interneto svetainė „All About Jazz“. Ir vėl priešingybės, kraštutinumai, tačiau Satoko Fujii visą savo karjerą sėkmingai įrodinėja, kad įmanoma suderinti sunkiai suderinamus dalykus.

Į Vilnių šįsyk jį sugrįžta su vienu naujausių savo projektų – trio, kuriame muzikuoja su dviem talentingais jaunesnės kartos Japonijos muzikantais, bosininku Takashi Sugawa ir būgnininku Ittetsu Takemura.

Šio trio istorija – kiek neįprasta, tačiau atspindinti pastarųjų metų pasaulio aktualijas. 2019-aisiais susibūręs trio suspėjo surengti vos keletą koncertų – trečiasis iš jų, įrašytas koncerto Tokijuje metu, vėliau buvo išleistas albume „Moon On The Lake“.

Netrukus po šio pasirodymo visus koncertinius planus teko sustabdyti dėl pandemijos. Tačiau bendro grojimo džiaugsmas buvo toks didelis, kad pasibaigus karantinams trio sugrįžo į sceną ir vėl kibo į darbus kartu.

Scenoje akimirksniu vienas kito impulsą pajuntantys muzikantai, grojantys su žavingu greičiu ir jauduliu, subtilumu ir spalvomis. Nepanašūs į tipinį fortepijono džiazo trio, nors ir gerbiantys džiazo tradicijas. Muzika, kupina išradingumo ir laisvės, energijos ir romantikos.

Tai – dalis komplimentų, džiazo žiniasklaidoje sklindančių šio trio adresu. Pati Satoko priduria, jog patį šio trio gyvavimą galima laikyti nemaža sėkme. Mat abu jos partneriai – smarkiai užsiėmę Japonijos muzikos scenoje, o jų šviežias požiūris nėra toks jau dažnas šalies muzikantų terpėje.

Į improvizacinį ir laisvąjį džiazą japonų muzikantai neretai žvelgia kiek snobiškai, tačiau Satoko Fujii partneriai pasižymi aistra muzikiniams nuotykiams ir netyrinėtoms teritorijoms.

„Nuo pat pradžių buvo gera groti šiame trio. Muzikantai, su kuriais groju, turi būti atviri mano idėjoms. Nesu klasikinė kompozitorė, kuri aiškiai žino ir nurodo, kaip viskas turi skambėti. Svarbiausia – galutinis rezultatas. Žinau, kad jų gebėjimas improvizuoti – aukščiausio lygio.

Kokie jie atviri groti įvairią muziką – aš net nustebusi. Prieš dvidešimt metų laisvasis ir klasikinis džiazas buvo atskiri pasauliai. Bet šie du muzikantai groja be išankstinių nuostatų. Muzika turi ir gali peržengti religijų, lyčių, tautybių, kartų ribas“, - sako Satoko Fujii.

Muzikinės bendrystės rezultatas – sausio pabaigoje išleidžiamas naujas albumas „Jet Black“ ir koncertai, kurių vieną išgirsime Vilniuje.

Galite būti tikri – jame skambės subtilumo, staigmenų ir grakštumo kupina muzika, kupina dėmesio detalėms, plečianti muzikinio suvokimo ribas ir laužanti rėmus.

„Tai muzika tiems, kuriuos žavi netikėtumai“, - vienoje Satoko Fujii trio recenzijų ši grupė įvardijama taip. Geresnės rekomendacijos ir negali būti. Juk muzikiniai netikėtumai ir yra vienas laisve kvėpuojančio džiazo pagrindų.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.