Keista Bjauri Žuvis (LT) / Immanuel Wilkins Quartet (US) | Vilnius Mama Jazz 2024

KEISTA BJAURI ŽUVIS / WEIRD UGLY FISH (LT)

Aistė Kalvelytė – dr
Julius Čepukėnas – el

Atrodytų, kad geram džiazui dažniausiai reikia didelės grupės muzikantų, begalės instrumentų ir itin sudėtingų melodinių kompozicijų, kurios ne tik atskleistų garsinius sprendimus, tačiau ir pabrėžtų atliekančiųjų virtuoziškumą. Atrodytų...

Tačiau kartais šėlsmas ir energija nugali, o jeigu kas klaustų, kokia lietuvių grupė savo kūryba per patį trumpiausią laiką į visatą gali išspinduliuoti daugiausiai energijos, duetas „Keista Bjauri Žuvis“ neabejotinai atsidurtų favoritų trejete.

Minimaliomis priemonėmis, tačiau maksimalia galia šis duetas priverčia užmiršti praeitį, dabartį ir rytojų, ir sava elektronika, vedama nesustojančio pulsuoti būgnų ritmo, kviečia pasiduoti kiekviename iš mūsų gyvenančiam pirmykščiam žmogui.

Aistės Kalvelytės ir Juliaus Čepukėno komanda ne tik kuria Lietuvos scenai išskirtinę džiazo, eksperimentų ir elektroninių garsų persmelktą muziką, tačiau ir įrodo, kad du visiškai skirtingi žmonės, keramikė ir programuotojas, gali rasti bendrą kelią, net jei tas kelias yra keistas ir bjaurus.

2017 metais susikūręs, tačiau ilgai savo skambesį gludinęs kolektyvas, 2022 metais laimėjo jaunų grupių konkurse „Novus“, pernai išleido debiutinį albumą „Legs are for Swimming“ ir atrado savo vietą tiek šalies scenose, tiek muzikos melomanų ausyse.

Ir nesvarbu, ar tai džiazo puristai, ar tiesiog pašokti geidžiantis jaunimas – „Keista Bjauri Žuvis“ yra tinkamas laimikis kiekvienam, kuris nori neužmirštamos patirties.

„Legs are for Swimming“ yra savotiškas džiazinis pankrokas, kuris gali pritraukti abejingų šiam elitiniam žanrui ir skleisti ne tik smagumo, bet ir šiokią tokią edukacinę žinią, taip supindamas tai, kas malonu su tuo, kas naudinga", - apie debiutinį grupės įrašą kalbėjo „370“ muzikos apžvalgininkas Jonas Braškys.

„Skirtingi ritmai, plaukiojantys nuo griežtai struktūruotų iki bemaž improvizuotų intuityvių perkusinių žaidimų, sintezatorių generuojamos įvairiausių tonų, tembrų ar ilgių bangos maišosi tarpusavyje, maišosi ir kuria išankstinėms nuostatoms nepavaldžią ir greitai įtraukiančią muziką“, - konstatavo, aptardamas minėtąjį albumą, Lietuvos muzikos informacijos centro apžvalgininkas Vitalijus Gailius.

Pasiduodami vienas kito improvizacijoms, neperkraudami savo kūrinių instrumentų gausa (ir atsisakydami tokios tradicinės gitaros) Aistė ir Julius kuria unikalų skambesį, įkvėptą tautiečių „Sheep Got Waxed“, kuris keičiasi kiekvienąsyk duetui lipant į sceną.

„Mes grojame ir nežinome, kaip tai skamba. Tai yra daugelio skirtingų dalykų sumetimas į vieną katilą. Čia jaučiasi skirtingos įtakos, kurias padarė mūsų klausoma muzika. Viskas sumesta į vieną katilą ir gerai pakratyta“, - apie grupės kūrybą sako Julius Čepukėnas.

„Tiesiog toks džiazinis savęs neįstatymas į rėmus“, - priduria Aistė Kalvelytė.

Tobulai atpalaiduojantys ir atsipalaiduojantys, savo kūrybiškumą lengvai paleidžiantys „Keista Bjauri Žuvis“ neria ten, kur giliau, keisčiau ir nenuspėjamiau.

Ir ten bjauru niekada nebūna.

IMMANUEL WILKINS QUARTET (US)

Immanuel Wilkins – asax
Micah Thomas – p
Rick Rosato – b
Kweku Sumbry – dr

Alto saksofonininkas ir kompozitorius Immanuelis Wilkinsas į muzikos sceną įsiveržė 2020 m., kartu su ilgamečiais scenos bendražygiais Micah Thomasu, Darylu Johnsu ir Kweku Sumbry po leidyklos „Blue Note“ vėliava išleidęs debiutinį albumą „Omega“. Nors muzikantui tuomet buvo vos 22-eji, kvartetas jau grojo kartu daugiau nei ketverius metus. Grupės kompozicijų darna ir muzikalumas buvo paremti Wilkinso skambesio rafinuotumu ir gilumu. Netrukus sekė muzikos kritikų pripažinimas, puikūs muzikos leidinių įvertinimai. 2020 m. „New York Times“ išrinko „Omega“ geriausiu metų džiazo albumu, Nacionalinis visuomeninis radijas (NPR) pripažino geriausiu debiutiniu džiazo albumu, o Nacionalinė spalvotųjų žmonių pažangos asociacija (NAACP) nominavo „Image Award“ apdovanojimui už geriausią 2020 m. džiazo įrašą. Metai baigėsi dar aukštesne nata – Wilkinsas laimėjo prestižinį „Letter One Rising Stars“ apdovanojimą.

Būdamas grupės lyderiu, Wilkinsas tobulėjo kaip kompozitorius ir aranžuotojas. Muzikantui buvo skirta daugybė paskatų ir stipendijų, įskaitant „The National Jazz Museum in Harlem Commission” (2020 m.), „The Jazz Gallery Artist Residency Commission” (kartu su Sidra Bell Dance NY, 2020 m.), „The Kimmel Center Artist in Residence Commission Program“ (kartu su fotografu Rogu Walkeriu ir videomenininku Davidu Dempewolfu, 2020 m.); „The Roulette Emerging Artist Commission Program“ (2021 m.), „The South Arts Creativity Residency Grant“ (kartu su kolega saksofonininku ir mokytoju Odeanu Pope'u, 2022 m.) ir „Pew Center for Arts & Heritage Grant“ (kartu su saksofonininku Odeanu Pope'u ir poetu Hermanu Beaversu, 2023 m.).

Wilkinsas nuolat ieško galimybių užmegzti kūrybinius ryšius su menininkais tiek džiazo pasaulyje, tiek už jo ribų. Wilkinsą ypač domina vizualiųjų menų sritis. Atlikėjas yra dirbęs su režisierėmis Cauleen Smith ir Ja'Tovia Gary, skulptore Kennedy Yanko, tapytoja Leslie Hewitt ir tarpdisciplininio meno atstovu Theasteriu Gatesu. Bendradarbiavimas šiuose projektuose suvaidino lemiamą vaidmenį jo nuolat besiplečiančioje estetinėje vizijoje.

Wilkinsas aistringai domisi ir puoselėja džiazo muzikos tradicijas, dalindamasis muzika su bendruomene. Atlikėjas veda seminarus ir meistriškumo pamokas įvairiose švietimo įstaigose, įskaitant Filadelfijos džiazo ir scenos menų klube „The Philadelphia Clef Club of Jazz and Performing Arts“, Jeilio universitete, Amsterdamo konservatorijoje, Bazelio džiazo mokykloje, Belgrado menų universiteto muzikos fakultete, Antverpeno karališkojoje konservatorijoje, Oberlino konservatorijoje ir kt. Jis taip pat dėsto Niujorko universitete ir Niujorko naujosios mokyklos Džiazo mokykloje.

2022 m. Wilkinsas išleido antrąjį savo kvarteto albumą „The 7th Hand“ („Blue Note“ leidykla). Kaip ir jo debiutinis albumas, „The 7th Hand“ skynė laurus, pirmaudamas daugybėje metų gale sudaromų geriausiųjų sąrašuose, įskaitant tokiose žiniasklaidos priemonėse, kaip „Jazzwise“, jau minėtas NPR, „The New York Times“, „The Financial Times“, „Jazz Times“. 2022 m. Wilkinso vadovaujamam kvartetui atsivėrė naujos gastrolių galimybės. Grupė intensyviai koncertavo JAV, Kanadoje ir Europoje, grojo Monrealio, Monterėjaus, Umbrijos, „North Sea", „Pori Jazz“ ir Niuporto džiazo festivaliuose, Kenedžio menų centre, JAV Kongreso bibliotekos scenoje, „SFJazz“ centre, „Elb Philharmonie” scenose. Wilkinsas koncertuoja ne tik su savo grupe, bet ir įrašinėja ir groja kartu su savo bendražygiais ir ilgamečiais mokytojais, Jasonu Moranu, Kenny Barronu, Wyntonu Marsalis, Bobu Dylanu Solange Knowlesu, Joeliu Rossu, Geraldu Claytonu, Lalah Hathaway ir kt. 2023 m. kultinio džiazo žurnalo „Downbeat“ kritikai Wilkinsui skyrė tris – geriausio alto saksofonininko, geriausio kompozitoriaus („kylančios žvaigždės“) ir geriausios grupės („kylančios žvaigždės“) – apdovanojimus. 2024 m. jo vadovaujamas kvartetas pelnė Vokietijos „Deutscher Jazz Preis” apdovanojimą už geriausią užsienio atlikėjo metų koncertą. Wilkinsas yra įgijęs džiazo studijų bakalauro laipsnį Julliardo mokykloje.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.