SIRENOS'17: TEATRO ATMINIMO AKMENYS

Karlsrūhės Badisches valstybinis teatras (Vokietija)

Režisierius: Hans-Werner Kroesinger

Scenografas, kostiumų ir video dizaineris: Rob Moonen

Garsas: Daniel Dorsch

Meninė bendražygė, teksto autorė: Regine Dura

Dramaturgija: Annalena Shott, Jan Linders

Vaidina: Veronika Bachfischer, Antonia Mohr, Jonathan Bruckmeier, Gunnar Schmidt

Bendradarbiaujant su Goethe’s institutu pristatomas vokiečių dokumentinio teatro spektaklis „Teatro atminimo akmenys“ (vok. „Stolpersteine Staadtheater“). Vieni įdomiausių dokumentinio teatro kūrėjų – režisierius Hansas-Werneris Kroesingeris kartu su dramaturge Regine Dura, pasitelkę Karlsruhės valstybinio teatro dokumentus, rekonstravo antisemitinės diskriminacijos procesus, kuomet po 1933 m. iš teatro buvo atleisti aktoriai ir kiti kūrybinio personalo darbuotojai. Konservatyvesnių pažiūrų žiūrovai iš pirmo žvilgsnio galėtų gūžčioti pečiais, ar tikrame teatre aktoriai ir žiūrovai sėdi greta, už vieno stalo, kartu skaitydami dokumentus, laikraščius, ataskaitas, memuarus, kai tuo tarpu greta sėdintys spektaklio kūrėjai nejučia, tarsi lengvo pasažo – nunešami į gana netolimą praeitį, kurioje girdime Karlsruhės žydų aktorių balsus, stebime jų pašalinimą, suėmimą, tremtį ir kaip visa tai atveda į savižudybę, koncentracijos stovyklas ar slapstymąsi emigracijoje.

Pasitelkę dokumentus spektaklio kūrėjai puslapis po puslapio, faktas po prisiminimo, ištrauka po citatos kuria žmogų ir jo žalojamą... žmogų. O tai, kas šiandien tikrąja to žodžio prasme yra tapę pamatu žingsniams – „stolpersteine“, žydų aukoms skirti atminimo akmenys grindinyje – tampa ir pamatu spektakliui apie biurokratijos kuriamą antžmogišką sistemą. Ar tikrai būtina raštais ir dokumentais įrodinėti, kad esi vertas likti tarp 5% teatro sudėtyje galimų būti žydų? Ar pasirašytas dokumentas garantuos ramybę, sustabdys kolegas-„arijus“, kažkodėl staiga ėmusius, rodos, be jokios priežasties engti? Tačiau, pasirodo, net biurokratiškai tam yra pateisinimas: „rasinė priežastis“ – tokio termino užtenka paaiškinti nutrauktas darbo sutartis.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – tai nedidelės plytelės, įmontuojamos gatvės grindinyje šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Jas kuria vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Šis projektas (www.stolpersteine.eu) įamžina holokausto aukas, pažymi jų gyvenimo vietas. Prieš mažiau nei metus Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, prisijungusia prie šio didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 22 Europos valstybių, iš viso jų – apie 60 tūkst. Keturiuose Lietuvos miestuose jų – 23. Karlsruhėje du šių atminimo akmenų yra įkurdinti priešais teatrą, juose – aktoriaus Paulo Gemmeckes ir operos dainininkės Lilly Jankelowitz, vadinamos tiesiog Jank, atminimas. Gemmecke ir Jank buvo teatro trupės sudėtyje iki 1933 m., kai dėl „rasinių priežasčių“ neteko darbo – Lilly buvo žydė, o Paulas – žydę vedęs. Vėliau Jank mirė koncentracijos stovykloje, o Paulas Gemmecke nusižudė. Atminimo akmenys jiems prie teatro atsirado 2013 m. lapkritį. Po dviejų metų, 2015 m., švenčiant teatro 300-ąsias metines, ir buvo pristatytas spektaklis „Teatro atminimo akmuo“, kuriame greta minėtų teatro trupės aktorių koncentruojamasi ir į aktoriaus Hermanno Brando bei suflerės Emmos Grandeit istorijas.

Hansas-Werneris Kroesingeris. Režisierius, gimęs 1962 m., studijavo Dramos teatrą/mediją Gysene pas Andrzejų Wirthą ir Hansą-Thiesą Lehmanną. Du metus dirbo Roberto Willsono asistentu ir dramaturgu, prisidėjo kuriant spektaklį “Hamletmaschine” Niujorke. Nuo 1993 m. kuria savarankiškai prestižiniuose teatruose, tokiuose kaip Berliner Ensemble ar Štutgarto valstybės teatre, bendradarbiauja ir su įvairiais žymiais Vokietijos nepriklausomais teatrais.