“Lietuvos rytas” kalbina Valterį Silį, LNDT spektaklio “Barikados” režisierių

(Režisierius V.Silis narplioja opias temas | G.Ragelio nuotr.)

Latvių režisieriaus akiratyje - spektaklis apie 1991-ųjų Sausio įvykius

Viktorija Ivanova ("Lietuvos rytas")
2013-08-19 12:08

„Man rūpi, kas darosi mano šaliai ir mūsų pasauliui, o teatras suteikia galimybę tyrinėti ir vaizduoti tai, kas man kelia nerimą”, – sakė Valteris Silis. Šis latvių režisierius ateinantį sezoną dirbs Lietuvoje.

V.Silis su aktoriais ką tik grįžo iš Suomijos, kur dalyvavo Tamperės festivalyje. Rugsėjį jų spektaklio iš Gertrūdos gatvės teatro Rygoje laukia „Sirenos” Vilniuje.

„Legionieriai” atsigręžia į Latvijos praeitį: 1954 metais 167 Baltijos legionieriai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos sukėlė diskusijas tarp Švedijos ir Sovietų Sąjungos. Perduoti buvusius kareivius sovietams reiškė pasmerkti juos tremčiai ir mirčiai. Kai kurie nusižudydavo vos sužinoję, kad bus atiduoti sovietams.

V.Silis istoriniams faktams suteikė aktualumo. Du aktoriai opius klausimus nagrinėja ir sąmojingai, ir emocionaliai. „Legionieriai” – politinis juodojo humoro spektaklis, vaidinamas keliomis kalbomis. Jo žiūrovai tampa ne tik įvykių liudininkais, bet ir lygiateisiais kūrėjais.

„Iš Tamperės mus pasiekė ypač teigiami atgarsiai, o tai verčia jaustis maloniai”, – sakė V.Silis, grįžęs iš festivalio Suomijoje.

– Kas jus paskatino statyti spektaklį apie Baltijos legionierių išdavimą?

– Labai seniai vienas mano giminaitis paminėjo, kaip švedai po karo išdavė Baltijos legionierius, – tai buvo argumentas, kad Latvija neturi nieko, kas ją palaikytų tarptautiniu lygiu.

Nuo tada šią ar panašią temą norėjau įgyvendinti scenoje. Idėja tapo reali, kai susipažinau su aktoriumi Carlu Almu, švediškai kalbančiu suomiu, su kuriuo ėmėme galvoti, ką kartu galėtume padaryti.

Stačiau spektaklį apie trėmimus į Sibirą – supratau, kad iš tų laikų yra ir daugiau temų, kurias galėtume vaizduoti.

– Dažnai imatės politinių temų, nevengiate juodojo humoro, grotesko. Kuo jums įdomūs praeities politiniai įvykiai?

– Istorija suteikia galimybę platesniame kontekste matyti tai, kas vyksta šiandien. Kartais man patinka imtis lyg ir teatriškai neįdomių klausimų. Tada randi paradoksų, kurie suteikia medžiagai kūną. Humoras būna juodas ir šiurkštus dėl to, kad toks prajuokina mane patį.

– Kaip dėliojote „Legionierių” tekstą?

– Naudojomės labai skirtinga medžiaga: Pero Ulovo Enquisto novele „Legionieriai”, Edmundo Freivaldo knyga „Latvių kareivių tragedija Švedijoje”. Taip pat peržiūrėjome vaizdo interviu iš Latvijos okupacijos muziejaus su latvių legionieriumi, kuris buvo išduotas būdamas septyniolikos, ir vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip švedų policija išduoda vokiečių kareivius.

Ieškojome, kas slepiasi už faktų. Improvizavome istorinių faktų temomis – mėginome įsivaizduoti, kaip viskas vyko.

– „Legionieriuose” yra improvizacinių scenų, kuriose dalyvauti kviečiami spektaklio žiūrovai. Ar pasitaiko kuriozinių situacijų?

– Kartą spektaklyje dalyvavo moteris, kuri sceną paliko taip emocingai, kad aktoriai pasijuto lyg būtų ją įžeidę, nuėję per toli. Tačiau išaiškėjo, jog ji tiesiog stengėsi suvaidinti tą sceną kuo geriau – jai tai puikiai pavyko.

Labai įdomu, kaip žiūrovai gali padėti spektakliui tapti dar didesne komedija arba paversti jį neįtikėtinai emocionaliu.

– Kitąmet Lietuvos nacionaliniame dramos teatre statysite spektaklį „Barikados”. Apie ką jis?

– Su lietuvių dramaturge Goda Dapšyte, latvių dramaturgu Janiu Baluodžiu, Nacionalinio dramos teatro aktoriais kursime spektaklį apie 1991-ųjų Sausio įvykius. Šią vasarą jau ėmėmės pirmųjų darbų.

Per repeticijas dramaturgiją kursime su visais spektaklio dalyviais. Kilo begalė klausimų – tarkime, kas dėjosi tuomečių politikų galvose, kaip informacija tampa galingu kariniu ginklu?