Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas

  • Režisierius

    - -

  • Salė

    Dekoracijų dirbtuvės

  • Renginys nemokamas

Apie

Rugsėjo 26 d. bendradarbiaujant Lenkijos institutui Vilniuje, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui ir meno kultūros žurnalui „Krantai“ rengiamas vieno garsiausių XX a. I pusės moderniosios Lenkijos kultūros atstovų Witkacy pjesės „Batsiuviai“ fragmento (iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė) skaitymas. Jį pristato jaunas režisierius Povilas Makauskas, dalyvaus aktoriai Vytautas Anužis, Remigijus Bilinskas, LMTA studentai Arnas Danusas, Karolis Kasperavičius, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Emilis Pavilionis.

Pjesėje batsiuviai kenčia nuo sunkaus, beprasmiško darbo, jaučiasi esą išnaudojami, žeminami. Jų engėjas yra Robertas Skurvis, kuris, bijodamas savo darbininkų maišto, kartu su „Linksmaisiais vyrukais“ įvykdo valstybės perversmą ir paima valdžią. Batsiuvius uždaro į kalėjimą, jie pasmerkti nieko neveikti. Tad ima maištauti, prasigauna pro užtvarą, skiriančią juos nuo dirbtuvės, ir grįžta prie anksčiau nekenčiamo darbo. Kyla revoliucija, kurioje nugali batsiuviai. Jie atsikrato savo engėjo ir savo vado Sajetano. Bet netrukus tampa dar vienos revoliucijos – šį kartą technokratinės ir biurokratinės, nešančios visišką visuomeninio gyvenimo mechanizaciją – aukomis. Jos vadas yra Hiper-Darbininkas, o valdžią vykdo Draugas X ir Draugas Abramovskis.

Skaitymo vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro Dekoracijų dirbtuvėse, pradžia – 17 val.

Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Marija Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose; Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas, Zakopanės stiliaus pradininkas.

Witkacy gimė 1885 m. vasario 24 Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė. Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienu svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre). Witkacy tekstuose gilinamasi į būties slėpinius, dramose siekiama atskleisti metafizinius veikėjų pojūčius. Priklausęs moderniajai XX a. I pusės kultūrai, menininkas pats kūrė ir tvirtino svarbiausius jos bruožus – principingai neigė linijinio, nuoseklaus pasakojimo tradiciją, regimosios ir jausmų tikrovės iliustravimą, psichologinį realizmą, kurį vadino „meniniu viduriavimu“.

Witkacy vadinamas absurdo teatro pradininku; jis parašė arti keturiasdešimt dramų (tarp jų – „Mažame dvarelyje“, „Dvigalvio veršiuko metafizika“, „Beprotis ir vienuolė“, „Belzebubo sonata“, „Batsiuviai“ ir kt.), kurias statė ir stato žinomi Lenkijos ir kitų šalių režisieriai – tarp jų ir Tadeuszas Kantoras, ir Krystianas Lupa.

„Batsiuvių“ skaitymas – vienas iš Witkacy kūrybai skirtų renginių. Rugsėjo 25 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda, kurioje – devyniolika skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowiciziaus kolekcijai. Didesnė negatyvų dalis daryta paties Witkacy. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: menininko tėvas Stanisławas Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

Parodos atidarymo dieną 11 val. vyks seminaras, skirtas Witkacy kūrybai, jame dalyvaus Milada Ślizińska (Varšuvos dailės akademija), Przemysław Strożek (Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas), Giuliana Carbi (Trieste contemporanea direktorė), Gabriella Cardazzo (Artspace direktorė), Catherine Thieck (Galerie de France (Le studiolo) vadovė, Paryžius), Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). 

Kūrėjai

Komentarai

Komentarų nėra.
Kviečiame dalintis įspūdžiais apie spektaklį.