Versmė 2025
Per devyniolika „Versmės“ metų festivalyje iš viso perskaityta 121 pjesė, iš kurių – 81 lietuviška ir 40 verstinių. 13 tekstų virto (arba netrukus virs) spektakliais, 19 buvo sukurti specialiai „Versmei“ teatro organizuotose kūrybinėse rašymo dirbtuvėse bei rezidencijose, kuriose profesine patirtimi dalinosi 12 mentorių. Statistiką galima būtų tęsti, skaičiuojant, kiek vertėjų prakalbino užsienio autorių pjeses lietuviškai, kiek režisierių ir kitų kūrėjų dirbo prie pjesių skaitymų ir kiek aktorių juose dalyvavo, arba kiek žiūrovų (klausytojų) juose apsilankė. Visa tai įspūdingi skaičiai, tačiau vis dėlto tik skaičiai. Už jų slypi žmonės ir jų idėjos, už jų būta įvairiausių emocijų, kūrybinių kančių ir nušvitimų, tiesiog susitikimų ir daug kartu praleisto laiko. Per jį užsimezgė ne vienas ryšys.
„Apie ryšį“ buvo ir šių metų Europos rezidentų programos tema. Vėliau ji teatre prasitęsė į šio sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“ ir galiausiai su didele jėga atsikartojo kultūros bendruomenės proteste – man regis, visi, daugiau ar mažiau prisilietę prie šio piliečių judėjimo, pajutome ryšį. Rezidencijų programos konkurse kvietėme narstyti įvairias ryšio apraiškos formas, ieškoti kelių jam megztis ir skirtingoms pusėms susikalbėti. Neformaliai šis konkursas šiemet turėjo didžiulį pasisekimą, o ir jo nugalėtojų ne vienas. Tikiuosi, kad ir dauguma jų tekstų (plačiąja prasme – tokių kaip manifestas, įspėjamasis streikas, protesto mėnesio akcijos) bus perskaityti ir išgirsti. Kita vertus, svarbiausia – ryšys ir iš jo kylanti jėga ir stiprybė jau yra.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro konkursą dalyvauti Europos rezidentų programoje ir gliaudyti ryšio temą laimėjo Kristina Steiblytė. Jos tarp Madrido, Briuselio, Zagrebo, Marselio ir, žinoma, Vilniaus parašyta pjesė „Sargas“ nuskambės šių metų „Versmės“ programoje, o kitąmet bus perskaityta Madride. Gimusi kelyje, ši pjesė, tikiuosi, keliaus ir toliau. Praeitų metų Europos rezidentų programos metu visos autorių iš Lietuvos, Ispanijos ir Kroatijos parašytos pjesės savo gimtosiose šalyse virs spektakliais (Karolio Kaupinio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ į premjerą pakvies pavasarį), o tai turbūt geriausias įvertinimas tekstams. Negausią, tačiau stiprią lietuvišką šių metų „Versmės“ programą, o kartu ir visą festivalį uždarys kitos teatro rengiamos rezidencijos metu sukurta Eglės Elenos Murauskaitės ir Vaivos Grainytės pjesė „Skeveldros“, paskutinę festivalio dieną nukelsianti į fojė ir savaip ją reflektuosianti. Rezidencijų formatas labai lankstus ir daug duodantis abiem pusėms – teatrui galimybę paieškoti ryšio su naujais kūrėjais ir leistis į eksperimentus, o patiems kūrėjams, viliuosi, suteikia laisvę ir sąlygas įgyvendinti savo sumanymus, kartu ir šiek tiek iš to pragyventi.
Šalies viešnios estafetę šiemet perėmė Italija. Trijų pjesių programą sudarė viena iš festivalio „Romaeuropa“ kuratorių Maura Teofili. Pjesių skaitymus režisuos puiki trijulė: kino režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė ir du įdomūs bei perspektyvūs LMTA 4 kurso režisūros studentai Gabrielė Tumaitė ir Paulius Juška. Šiemet po „Versmės“ sparnu įvyko ir mainai – festivalyje Romoje bendradarbiaujant su festivaliu buvo pristatyta ir didelio susidomėjimo sulaukė lietuviškų pjesių programa: joje nuskambėjo Birutės Kapustinskaitės, Gabrielės Labanauskaitės ir Virginijos Rimkaitės tekstai. Tikiuosi, mainai leis lietuvių ir italų teatro kūrėjams geriau vieniems kitus pažinti ir palaikyti ryšį.
Antrus metus visų „Versmės“ renginių vaizdą kuria dailininkų kolektyvas, kviečiu pastebėti prie kiekvieno skaitymo atsikartojančias jų pavardes ir slapyvardžius. Skirtingus festivalio programoje pristatomus tekstus sujungianti erdvės dizaino koncepcija pati tampa dar vienu tekstu, atviru skirtingoms interpretacijoms. „Versmės“ dvidešimtmečiui festivalis pakeitė ir veidą – apsukus ratą, buvo sugrįžta prie S. Kuzmos skulptūros „Versmė“ motyvo, jį naujai prakalbino dailininkė Lina Bastienė.
Folklore gyvas festivalio pavadinimas daugiskaita – „Versmės“. Anksčiau taisydavau, dabar man šis kalbos riktas gražus. Ir daugiskaita labai tinka. Bet pavadinimo nepakeitėm. Gal trisdešimtmečiui.
Agnė Pulokaitė
Festivalio „Versmė“ ir Europos rezidentų programos kuratorė
P R O G R A M A
Lapkričio 24-25 d. 10–17 val. Studija
Kūrybinės dirbtuvės JEI JAU SUSIMAUTI, TAI VISUR
Dirbtuves veda Francesco Alberici, dramaturgas iš Italijos.
Lapkričio 25 d. 18 val. Mažoji salė
Festivalio atidarymas PRARASTOS VERSMĖS
Režisieriai ir koncepcijos autoriai: Gediminas Rimeika, Deivydas Valenta
Lapkričio 26 d. 15:30 val. Salė „Po palme“
Paskaita „Dramaturgo ir dramos agento partnerystė – kartu į pasaulį“
Lektorė – Hinriikka Lindqvist, agentė iš Suomijos, didžiausios Suomijoje dramos agentūros „Nordic Drama Corner“ vadovė
Lapkričio 26 d. 18 val. Mažoji salė
Francesco Alberici BIDIBIBODIBIBOO skaitymas
Rež. Paulius Juška
Lapkričio 27 d. 18 val. Mažoji salė
Chiara Arrigoni NAUJOS MOTINOS skaitymas
Rež. Eglė Vertelytė
Lapkričio 28 d. 18 val. Mažoji salė
Benedetta Pigoni 30 MILIGRAMŲ ULIPRISTALIO skaitymas
Rež. Gabrielė Tumaitė
Lapkričio 29 d. 18 val. Mažoji salė
Kristina Steiblytė SARGAS skaitymas
Rež. Rokas Lažaunykas
Lapkričio 30 d. 15:30 val. Salė „Po palme“
Diskusija „20 metų „Versmės“. Pjesės, virstančios dramaturgija“
Moderuoja Mindaugas Nastaravičius
Lapkričio 30 d. 18 val. Didžioji fojė
Eglė Elena Murauskaitė, Vaiva Grainytė SKEVELDROS skaitymas
Rež. Eglė Elena Murauskaitė, Vaiva Grainytė