AKSIOMA (Renginių ciklas Ukrainai palaikyti)

Kūrybinė komanda:

Garsas – Aneta Bublytė

Šokis –  Denisas Kolomyckis

Dailininkas – Merkys Žebrauskas

Transformacija ir pokytis sąmonėje bei savimonėje. Klausimai, kurie atsiranda apmąstant karą, liečia iki pašaknų. Garsas, vaizdas ir judesys, kuris performanso pavidalu keisis į talk show, kuriame visi žiūrovai bus klausinėjami apie tai, ką patyrė.

Tam tikras juodraštis patirtims, konceptualizuojant padėtį ir nuojautą. Pagrindinis veiksmo elementas yra orientuotas į nostalgijos mirtį, žlugimą to, kas galbūt buvo idealizuojama. Sistemos kritika ir paribių apybraižos. Kažkas atpažįstamo ir giliai įstrigusios minties griūtis. Tam tikras vandalizmas prieš agresorių ir sistemą, kuriai lemta mirti. Ilgesio perkūrimas į formą, kurioje nebelieka erdvės simpatijai. 

Performanso pavadinimas „Aksioma” kyla iš postulato, tam tikros prielaidos kaip teiginio, kuris laikomas teisingu ir naudojamas kaip prielaida arba išeities taškas tolesniems samprotavimams ir argumentams. Žodis kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio ἀξίωμα (axíōma), reiškiančio „tai, kas laikoma vertinga ar tinkama" arba „tai, kas rekomenduojama kaip akivaizdu". Pavadinimas referuoja į performanso garso takelyje naudojamą sulėtintą ir ištęstą, Rusijos POP muzikos šlagerį, simbolizuojantį per ilgai užsitęsusią sentimentų praeičiai kupiną būseną. Garso takelis kaip kilpa, kuri veda link būsenos baigties.  Dainos vokalo partiją sulėtinus 4-5 kartus, garsas tampa tolimu aidu ir transliuoja atsisveikinimo, sentimentų nykimo mintį. Garsas erdvėje konstruojamas ratu aplink žiūrovus, norint sukurti ir perteikti mirštančio personažo vidinę atmosferą. Emocinį programavimą ir minties propagandą, kuri nardina į „pirosmanišką” elipsę.