DRĄSI ŠALIS (LIETUVOS DIENA) („Cezario grupės“ spektaklis)

Apie

Dviejų dalių spektaklis apie lietuvišką tapatybę ir gyvenimo džiaugsmą 

Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis 

Šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas 

Vaidina: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Juozas Gaižauskas, Vilma Raubaitė 

 

Spektaklyje siekiama išreikšti asmeninį santykį su esamuoju laiku ir kartu ieškoma atsakymų į universalius klausimus: apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kokią praktinę filosofiją jis renkasi, pradėdamas sąmoningai kurti savo gyvenimą? Ar jis konfliktuoja su aplinka? Ar jis didžiuojasi savo visuomene? O gal jis turi motyvų gėdytis to, kad joje gyvena? Ir apskritai, ką reiškia gyventi čia ir dabar – XXI amžiaus pradžios Lietuvoje, kuri pirmauja Europoje pagal savižudybių statistiką, kenčia nuo politikų korupcijos, pilietinio susvetimėjimo, didėjančios emigracijos ir tuo pat metu karštligiškai rūpinasi geresniu savo įvaizdžiu pasaulyje?..

Vaidinimas sukurtas dar 2007 m. (pavadinimu „Lietuvos diena“) kaip reakcija į diskusiją apie Lietuvos įvaizdį, į dirbtinai aktualizuojamas (politizuojamas) „tautinio identiteto paieškas“. Tai chameleoniškas spektaklis apie chameleonišką mūsų laikų ideologiją. Tai sveika anarchijos ir laisvės dozė nuo politinės demagogijos pavargusiai publikai.

Teatrologė Rasa Vasinauskaitė taip rašė apie „Drąsią šalį“:  „Tai, ką daro šviesiaplaukė, žydrų akių ir nepaprastai skaidriai baltų marškinių ketveriukė, spektaklio afišoje žvelgianti į žydrą dangų, nepavadinsi spektakliu. Kalbėjimosi su žiūrovais seansu – galbūt; žongliravimo valanda šiandienos mūsų politikų ir žiniasklaidos minčių topais – galbūt. Tik ne spektakliu. Ne tuo įprastu teatro pastate reginiu, kuris iškart verstų svarstyti, ar teisingai elgiamasi su tekstu, ar bent lašas tiesos yra kuriamų veikėjų paveiksluose, ar visa tai apskritai įsitenka į spektaklio laiko, vaizdo, suvokimo ir vertinimo „rėmus“.

 

Spektaklį įvertino Lietuvos publika ir teatro apžvalgininkai:

„Labai juokingas vaidinimas. Aktoriai labai gražūs ir mylintys. Cezario grupė sugebėjo laikraštieną paversti baletu: su palakstymais, pastūgavimais, pasišvaistymais kuoka. Dešimt balų.“ (Verslo žinios)

 „Teatras nulipa nuo savitikslių meninių aukštumų pjedestalo ir ateina pas žiūrovus. Parodo, kad jam rūpi žiūrovai ir ta šalis, kurioje gyvena kartu, kad jam įdomi žiūrovų nuomonė ir reakcija. Teatras tampa politika plačiąja prasme. Ne bet kaip, o taip, kaip moka tik jis – žaismingai.“ (www.bernardinai.lt)

 „Lietuvos diena“ tautinės tematikos aktualinimo galimybę atranda konkrečioje kasdienybės grožio patirtyje. Tai laimės patyrimas, kurį „cezario grupė“ perteikia gražiai ir jautriai.“ (Kultūros barai)

„Skaidru, emocinga, savaip dinamiška ir kartu kiek sentimentaloka – pats tikriausias meilės išpažinimas gyvenimui.“ (7 meno dienos)

„Visiems be išimties jis patiko, ypač antra dalis, kuri  puikiai susieta su pirmąja. Tai, ką rodėte, aktualu, nes labai reikalinga pamatyti save iš šalies ir pamąstyti apie save. Tokioje į savižudybes linkusioje tautoje tai tiesiog reikalinga. Ačiū aktoriams už puikią vaidybą, ačiū režisieriui, gražiai ir prasmingai praleidome vakarą.“ (Karoliniškių gimnazija)

 

Režisierius Cezaris Graužinis priklauso menininkų, pastaruoju metu intensyviai kuriančių Vakarų Europoje, kartai. Jo pastarųjų sezonų premjeros įvyko Vroclave, Atėnuose, Vilniuje ir Helsinkyje.

Baigęs Maskvos teatro institutą GITIS, 1992 m. C. Graužinis stažavosi Japonijoje pas garsų teatro meistrą T. Suzuki, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Malmės ir Helsinkio aukštosiose teatro mokyklose. Režisierius turi sukūręs savitą darbo su aktoriais metodiką bei teatro stilistiką, kurios nevysto jokia kita teatro trupė Lietuvoje. C. Graužinio teatras – tai vaizduotės teatras, kuriam būdinga gilintis į žmogaus prigimtį ir esmę, narstyti būties ir egzistencijos problemas.

2003 m. režisierius Vilniuje įkūrė „cezario grupę“, pastatė su ja per tuziną spektaklių. 2007 m. C. Graužinis apdovanotas prestižine Graikijos teatro ir muzikos kritikų sąjungos premija už geriausią režisūrą. Jo vadovaujama „cezario grupė“ 2004 ir 2011 m. pelnė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“. Buvo įvertinta ir Dalios Tamulevičiūtės vardo premija.  

Kūrėjai

Komentarai

2018 m. balandis 7 d. 00:04 / V.

Nepaprastas. Originalus ir vis dar aktualus.

2018 m. balandis 2 d. 10:55 / V.

Prastas. Banalus ir visiškai praradęs aktualumą.

2017 m. birželis 1 d. 12:33 / Renata

O man labai patiko, ypač antra dalis. Ją būtų verta visiems paaugliams pamatyti, nes, mano manymu, būtent tas amžius yra labai pavojingas.

daugiau