Aramas – jaunuolis, prieš daugiau nei dešimtmetį su motina atsikraustęs į Švediją iš karo zonos. Emilis – švedų šeimoje augęs jaunuolis, kurio vardas tampa siejamas su smurto aktu, sukrėtusiu bendruomenę.
Pjesės „Baimė“ siužetas paremtas tikrais įvykiais nedideliame Švedijos mieste, kai studentas mokymo įstaigoje nušovė dešimt žmonių, trys iš jų mirė. Dauguma aukų – imigrantai. Sceninis pasakojimas prasideda po šaudynių, kai pradedamas įvykio kriminalinis tyrimas. „Baimė“ – lyg psichologinė rekonstrukcija, kurioje pats smurto aktas tampa atspirtimi, o dėmesys sutelkiamas į tai, kas jį pagimdo – į akimirką, kai baimė virsta veiksmu.
Pjesės struktūra primena ekspertizę – istorijos pasakojamos per skirtingų veikėjų prisiminimus ir liudijimus. Iš jų pasakojimų ir nutylėjimų dėliojamas įvykio paveikslas. Visgi, kuo giliau einama, tuo akivaizdžiau, kad vienos tiesos nėra, kad kiekvienas žmogus turi savąją įvykių versiją. Šis tyrimas tampa galimybe iš naujo pažvelgti į tai, ką kasdienybėje esame linkę priimti kaip savaime suprantamą: stereotipus, socialines hierarchijas, išankstinius nusistatymus ir pačias baimės formas.
Scenoje kuriama liminali – tarpinė – erdvė, kurioje dabartis ir praeitis egzistuoja vienu metu. Tai ne realistinis interjeras, o atminties ir tyrimų laukas. Čia gyvieji kalbasi su mirusiaisiais, prisiminimai tampa tokie pat tikri kaip dabartis, o įvykiai nuolat rekonstruojami iš naujo.
Baimė šiame spektaklyje tampa pagrindine ašimi, būviu, kuriame pamažu normalizuojama neteisybė ir pažeminimas. Vienatvės baimė, baimė netapti tuo, kuo tikimasi, būti atstumtam, pamiršti ir būti pamirštam, prarasti tapatybę, „kito“ baimė. Baimė kaupiasi nepastebimai, kol virsta agresija arba savidestrukcija.
Spektaklis kviečia svarstyti: ką reiškia būti šitokio pasaulio gyventoju? Ar teisingumas yra baigtinis? Kur prasideda atsakomybė už savo veiksmus? Tai kūrinys apie visuomenę šiandien ir apie mūsų atsakomybę už tai, kokia ji bus rytoj.
Dramaturgas Mohammad Al Attar, gimęs 1980 m. Damaske, Sirijoje, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Studijavęs literatūrą, o vėliau ir Teatro studijas gimtajame mieste, magistro laipsnį dramos studijose įgijo Londono Goldsmith universitete. Jo pjesės originalia arabų kalba, bei jų vertimai jau buvo pristatytos įvairių šalių teatruose ir festivaliuose: Volksbühne Berlyne, Linkolno centre Niujorke, Royal Court teatre Londone, Avinjono festivalyje ir daugelyje kitų. Al Attaras taip pat rašo straipsnius, daug dėmesio skiria Sirijos revoliucijai nuo 2011 m., pabėgėlių ir karo savo šalyje temoms.
Kviečiame dalintis įspūdžiais apie spektaklį.