Tarasas Ševčenka KATERINA (Ukrainos nacionalinio dramos teatro gastrolės)

Marijos Zankovetskos Ukrainos nacionalinis akademinis dramos teatras

Vienos dalies spektaklis 

Premjera – 2012 m. gruodžio 15 d.

Iš ukrainiečių kalbos išvertė Antanas Venclova

Režisierius – Bogdan Revkevič

Dailininkė – Natalija Tarasenko

Muziką kūrė ir parinko Bogdan Revkevič, Miroslava Soluk

Šviesų dailininkė – Anna Tkač

Choreografija – Igor Nakonečnij

Režisieriaus asistentas – Konstantin Šelest

Vaidina: Natalija Bojmuk, Galina Daliavska, Oleksandra Liuta, Svetlana Meleš, Julija Michailiuk-Koržuk, Miroslava Soluk, nusipelniusi Ukrainos artistė Albina Sotnikova, Marija Šumeiko, Inna Kaliniuk.

Kiek beskaitytum šio nepralenkiamo menininko kūrinius, visada atrandi kažką naujo, paslaptingo, už žodžių slypinčias gelmes. Ševčenko rašė savo siela, o ji – nuostabi. Jis puikiai jautė Ukrainos žmonių vidinį pasaulį, žmogiškąją prigimtį bei psichologiją. Stebėtina, kaip kiekvienas šio žmogaus žodis yra persmelktas ne tik Ukrainos istorija, bet ir kažkuo kitu – dar gilesniu. Tarasas Ševčenko yra įvairiapusis: vieniems jis – romantikas, kitiems – nacionalistas ir laisvas vergas. Taraso Ševčenkos fenomenas glūdi tame, kad jis gali būti tas, kuo mes patys norime jį matyti, nes jis mums leidžia iš savo parašytų istorijų susikurti savąsias.

„Ševčenko – mistikas, egzistuojantis dvasiniame lygmenyje. Kai dirbau su šiuo pastatymu, nustebino, kad jis kreipiasi tiesiai į Dievą, ir vienas pats. Tarasas persmelktas vienatvės, dėl to visą savo išpažintį surašo popieriuje. Mane visų pirma domina jo aktualumas šiandien. Ševčenko dirbo su siela, per sielą. Siela – jo esmė, kuri nesikeičia.

Dar mane stebina, kaip jis tiksliai jaučia moterį, jos vidinį pasaulį, troškimus, išgyvenimus. „Katerina“ – tai apibendrinimas, jog moters likimas – tai mūsų valstybės likimo atspindys. Štai tokia liūdna paralelė. Įdėmiai pažiūrėjus į kūrinį, viskas persmelkta žodžių: „Žmonės širdies nepamatys, pasakys – tinginys“, „žmonės neatleis“, „savi žmonės kaip svetimi“ ir panašiai – visi šie žodžiai nusako mūsų mentalitetą. Problema yra mumyse, nes tik mes patys esame savo namų šeimininkai, ir kol mes juose nesusitvarkysime, tol neturėsim ramybės“, – teigia Bogdanas Revkevičius apie savo spektaklį.

„Katerina“ – tai ypatinga istorija, ypatingos moters, kuri ieškojo keistų turtų, bet rado sunkią naštą. Likimas – tai kelias, tad ar mes pasiryžę priimti visas bausmes už savo poelgius ir ištverti visus išbandymus, norėdami patekti  į rojų? O gal už savo poelgius esame atsakingi ne kitiems žmonėms, o visų pirma sau patiems?

Olesia Galkanova