VERSMĖ 2018. „Posesijos obsesija“ (kolektyvinis monologas)

[information in English below]

Po 20 val. skaitymo Mažosios salės fojė vyks diskusija, kurią moderuos kino režisierius Karolis Kaupinis. Kava visus susirinkusius vaišins CAFFEINE.

*Dėl pastato rekonstrukcijos įėjimas į Didžiąją salę yra iš Odminių gatvės.

Posesijos obsesija

Kolektyvinis monologas apie nuosavybę

Originalaus „She She Pop“ kūrinio „Besessen“ adaptacija

 

Kūrybinė grupė: She She Pop (Vokietija), Rimantas Kmita, Mikas Žukauskas, Jonas Žukauskas (Lietuva)

 

Dramaturgai: She She Pop: Sebastian Bark and Ilia Papatheodorou

Lietuviško teksto autoriai: Rimantas Kmita, Mikas Žukauskas, Jonas Žukauskas

Vertėjas – Rimantas Kmita

Meninė bendradarbė – She She Pop: Alisa Tretau

Titrų parengimas – PANTHEA

Vadybininkės: Agnė Pulokaitė (LNDT), Elke Weber (She She Pop), Rūta Rocher (Goethe-Institut)

 

Prodiuseriai: She She Pop, Lithuanian National Drama Theatre, Goethe-Institut

 

Projektą remia Tarptautinis Goethe’s instituto koprodukcijų fondas

Goethe's instituto Lietuvoje vadovas – Detlef Gericke

Ypatinga padėka Viktorijai Ivanovai (in memorian)

 

 

Nuosavybė tapo vienu kertinių žmonių sugyvenimo klausimų: jeigu nieko neturi, turi parsiduoti. O tie, kuriems priklauso daug, tampa apsėsti to, ką turi. Esame nuosavybės apsėstųjų bendruomenė. Savo darbe „Besessen“ (2016, Berlynas) kolektyvas „She She Pop“ pakvietė į susitikimą, į agorą, į erdvę, kurioje renkasi žmonės ir kalbasi. Pjesės tekstas kreipiasi į žiūrovus, nors šiuo atveju reikėtų sakyti į susitikimo dalyvius, piliečius, žmones, ir kviečia juos įvardinti dalykus: kas mes esame, kas kalba, kas yra pakviestas kalbėti ir atstovauti, formuoti visuomenę, o kas lieka už borto ir neturi jokių galimybių? Net ir kalbėti ar teisės būti išgirstam. Tokiu būdu suteikiama nauja prasmė „teatrui be publikos“: čia nuskamba polifoninis monologas, kuriame nėra aktorių, o publika tapatinasi su scenoje „prabylančiomis“ visuomenės grupėmis. Lietuviška „Besessen“ adaptacija pavadinimu „Pozesijos obsesija“ išlaiko originalią formą ir koncepciją. Prie lietuviškos teksto versijos ir tyrimo dirbo vokiečių ir lietuvių kūrėjai.

Pajamos formuoja mūsų sąmonę. Mūsų galimybės siekti ne tik išsilavinimo, karjeros, bet ir kūrybingo gyvenimo nėra vienodos. Ir tai nepriklauso vien nuo mūsų pastangų ir darbo, labai daug lemia visuomenės struktūra, socialinės klasės, gimimo vieta, mokykla, draugai. Kartais ir jų nelabai yra iš ko rinktis. Neretai, to net negalime aiškiai įvardyti.

Pjesės originalas kalba apie pajamų nelygybę Vokietijoje ir jo pasekmes visuomenėje. Pasirodyme Vilniuje „She She Pop“ kolektyvas kartu su lietuvių kūrėjais į publiką kreipsis su klausimais apie emigraciją, dingusį ir nebeįmanomą solidarumą. Mes skirtingi kaip daugiabučio gyventojai savo kilme, pajamomis, vieta visuomenėje, bet dėl kai kurių dalykų mes turime susitarti. Kai kada kartu dainuojame bendras dainas, bet ar tai didina mūsų vienybę?

 

Rimantas Kmita

Rašytojas, vertėjas, literatūrologas. 2003 m. Klaipėdos universitete baigė literatūrologijos studijas, o 2008 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją apie moderniąją lietuvių poeziją sovietmečiu. Išleido tris poezijs rinkinius: „Nekalto prasidėjimo“ (1999, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija), „Upės matavimas“ (2002), „Švelniai tariant“ ( 2009). Tai daugiausia kasdienybės estetika grįsti verlibrai, neretai žaidžiantys su gatvės šnekamąja kalba. Kartu su Marku Roduneriu 2013 m. iš Berno tarmės išvertė ir išleido Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“ (Der Goalie bin ig). 2016 m. pasirodė romanas „Pietinia kronikas“ šiauliečių šnekamąja kalba apie dešimtojo dešimtmečio pradžią proletariškame mieste, patiriančiame naujai atkurtos valstybės sukrėtimus.

Jo eilėraščiai išversti į anglų, lenkų, rusų, vokiečių, čekų kalbas, romano fragmentai verčiami į anglų, vokiečių ir kitas kalbas.

R. Kmita taip pat yra literatūros tyrinėtojas, LRT radijo laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas. Dėstė Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose, šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

 

Mikas Žukauskas

Lietuvos kino ir teatro režisierius, montažo režisierius, vaizdo projekcijų kūrėjas. Pastaruoju metu ypač daug dirba teatre, taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitų meno sričių kūrėjais bendruose projektuose, kuria muzikinius klipus. 2012 m. sukūrė debiutinį trumpametražį dokumentinį filmą „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“, kuris paskelbtas geriausiu savo kategorijoje „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose. 2015 m. šiuose apdovanojimuose jo dokumentinis filmas apie lenkų teatro režisierių Krystianą Lupą nominuotas kaip geriausias ilgametražis dokumentinis filmas bei geriausias montažo režisieriaus darbas. Kūrėjas įvertintas ir teatre – 2017 m. kolektyviniu Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui „Apie baimes“.

 

Jonas Žukauskas

Architektas, architektūros tyrėjas ir kuratorius. Studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau architektūrą London Met Architektūros fakultete Londone; baigęs studijas Architektūros Asociacijoje (AA) Londone gavo architekto diplomą. Jonas Žukauskas buvo Baltijos paviljono – bendros parodos, atstovavusios Lietuvai, Latvijai ir Estijai Tarptautinėje architektūros parodoje Venecijos architektūros bienalėje 2016 m.,  bendrakuratorius ir komisaras. 2018 m. jo kartu su Jurga Daubaraite kuruotas projektas The Baltic Material Assemblies sujungė Architektūros Asociacijos (AA) ir Karališkojo Britų Architektų Instituto (RIBA) parodų erdves. Jono Žukausko erdvinė praktika dokumentuoja, tiria ir kuria geopolitinės ir visuomeninės kaitos architektūrą.

 

She She Pop

Kolektyvas susikūrė 10-ojo deš. pabaigoje Gyseno universiteto Taikomojo teatro studijų institute. Kolektyvo nariai: Sebastianas Barkas, Johanna Freiburg, Fanni Halmburger, Lisa Lucassen, Mieke Matzke, Ilia Papatheodorou and Berit Stumpf. Scena šiam kolektyvui pirmiausia yra erdvė, kurioje priimami sprendimai, tikrinamos įvairios dialogo ir visuomenės sanklodos formos, priimami arba atmetami socialiniai ritualai bei normos. Savo kūryba jie siekia tyrinėti socialines ribas, bei pasitelkdami menines formas peržengti jas neišeinant iš teatro erdvės rėmų.

Dauguma kolektyvo narių yra moterys, o jų darbo specifika išimtinai kolektyvinė. Čia nėra režisieriaus, kaip nėra dramaturgo ar aktorių. Tekstus ir idėjas jie vysto visi kartu, spektaklis jiems – visų jo sukūrime dalyvaujančių kūrėjų nuopelnas ir meninė atsakomybė.

Nuo 1998 m. kolektyvas kuria Berlyne. Nuo 2003 m. jų nuolatiniai prodiuseriai ir partneriai yra HAU teatras.

 

Rėmėjai / Sponsors:

                       

 

*Due to renovation the entrance to the Main Stage is through Odminių str.

Obsession of Possession

A collective monologue about property in Lithuania

Adaptation of Besessen by She She Pop

 

By

She She Pop, Rimantas Kmita, Mikas Žukauskas, Jonas Žukauskas (Lithuania)

 

Dramaturgical Team She She Pop: Sebastian Bark and Ilia Papatheodorou

Authors of Lithuanian text: Rimantas Kmita, Mikas Žukauskas, Jonas Žukauskas

Translator Rimantas Kmita

Artistic Collaborator She She Pop: Alisa Tretau

Surtitles PANTHEA

Production Managers Agnė Pulokaitė (LINDT), Elke Weber (She She Pop), Rūta Rocher (Goethe-Institut)

 

A Production by

She She Pop, Lithuanian National Drama Theatre, Goethe-Institut

 

With the support of the International Coproduction Fund of the Goethe-Institut

Director of Goethe institut Litauen – Detlef Gericke

With special thanks to Viktorija Ivanova (in memorian)

 

 

Ownership has become an eerily important subject in peopleʼs coexistence: if you have nothing, you have to hire yourself out. But even those who own too much, so people say, become obsessed by it. There it is: the community of the possessed. In their work Besessen (2016, Berlin) German theatre collective She She Pop invites audience to a meeting, agora, into a space where people meet and talk with each other. The text of the play addresses the audience, or better say – those present at the meeting, citizens, groups and individuals, and asks them to name the things. Who are we? Who is talking? Who is invited here to speak, represent and have its say in the society, and who is the outsider and has no possibilities? Even a possibility to speak and be heard. With this work they stepp forward to elicit property, ownership and a new meaning of ‘theatre without an audience’. In the Besessen monologue, a polyphonic monologue can be heard, whereby the community has its say. Lithuanian adaptation of Besessen retains the same format and follows the original concept of She She Pop. The research was made and the new text  written in collaboration of Lithuanian artists with She She Pop members Sebastian Bark and Ilia Papatheodorou.

Income shapes our mind. Our opportunities to seek education, career, even creative life are not equal. It is determined not only by how much effort we put or what job we have, a lot of it is predestined by social structures, classes, even a place of birth, a school, friends. Sometimes you don’t even have a possibility to choose them. Often, we cannot even point and name those things.

The original play dwelves into the theme of inequality of income and its social consequences, whereas in Vilnius a group of Lithuanian artists together with the members of She She Pop will address the audience with the questions on emmigration, lost or no longer possible solidarity. We are different as the inhabitants of a block of flats. We differ in regards to our origin, income, place in society, and yet we still have to agree on certain things. Sometimes we even sing common songs together. And yet, does it unifies us?

 

 

Rimantas Kmita

A writer, translator, literary scientist. Graduated in literature studies from Klaipėda University, in 2008 obtained a PhD in humanities at Vilnius University (thesis on modern Lithuanian poetry during the Soviet times). So far has published three poetry books that brought him literary awards. His poems are mostly vers libre on the aesthetics of everyday life playfully interwoven with urban slang. In 2013 together with Mark Roduner he translated a novel Der Goalie bin ig by Pedro Lenz written in Berno’s Swiss German dialect. In 2016 his debut novel The Southside Chronicles was published. Written in a dialect spoken in Lithuania’s south-western town Šiauliai, it goes back to the 1990s in a proletarian town that is facing challenges of a newly restored state.

His poetry is translated into English, Polish, Russian, German, Czech, extracts of the novel – into English, German and other languages.

He also works as a literary scientist, has been teaching at the universities in Klaipėda and Vilnius, has his radio show Literatūros akiračiai (Lit. Literary Horizons) on the Lithuanian National Radio. Currently works at the Institute of Lithuanian Literature and Folklore.

 

Mikas Žukauskas

A film and theatre director, film editor, video artist. Recently has worked mostly in theatre, also collaborates with artists from other fields on joint projects, makes music videos. In 2012 premiered with his debut short film God Created Everything but a Carpet that won Lithuanian film award Silver Crane as the best film in its category. In 2015, his documentary about Polish theatre director Krystian Lupa was nominated for the best documentary feature and best montage. He directed a puppet theatre performance for children Tiktaktika based on Miloš Macourek’s writings, worked as video artist on installation performance On Fears for which together with the whole creative team received the most important Lithuanian theatre award A Golden Stage Cross.

 

Jonas Žukauskas

An architect, architectural researcher and curator. Jonas studied sculpture at Vilnius Academy of Arts, architecture at London Met Faculty of Architecture and received his Diploma from Architectural Association (AA) in London. Jonas Žukauskas was co-curator and commissioner of the Baltic Pavilion, the joint exhibition that represented Lithuania, Latvia and Estonia at International Architecture Exhibition, Venice Biennale in 2016. Together with Jurga Daubaraitė he curated the Baltic Material Assemblies, the project connected Architectural Association (AA) and Royal Institute of British Architects (RIBA) exhibition spaces in London. Jonas Žukauskas is a spatial practitioner documenting, researching and proposing architecture of geopolitical and societal change.

 

She She Pop

A performance collective founded in the late 1990’s by graduates of the Applied Theater Studies program in Gießen. Members are Sebastian Bark, Johanna Freiburg, Fanni Halmburger, Lisa Lucassen, Mieke Matzke, Ilia Papatheodorou and Berit Stumpf. For She She Pop, the stage is a space in which decisions are made, various forms of dialogue and social systems are tested, and grand gestures and social rituals are learned or discarded. They see it as their mission to explore the social boundaries of communication – and transgress them in a purposeful and artistic way in the protected theatrical space.

The members of the group are predominantly women and they work as a collective. There is no director – but also no author and no actors. Texts and concepts are developed together. Their understanding of performance simultaneously emphasizes the artistic responsibility of every individual performer. The inclusion of their own autobiographies is above all the method and not the purpose of their work.

She She Pop has been based in Berlin since 1998. HAU Hebbel am Ufer theatre has been a continuous co-producer and co-operation partner in Berlin since 2003.