VERSMĖ 2019 „Mums nieko neatsitiko“ skaitymas

Dovilė Zavedskaitė

Mums nieko neatsitiko

Skaitymai iš arti

Lapkričio 10 d. vyks du skaitymai. Kadangi žiūrovų vietų skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija.

Registracija į 17 val. skaitymą – ČIA

Registracija į 19 val. skaitymą – ČIA

Autorė ir režisierė – Dovilė Zavedskaitė

Mentorė ir konsultantė – Naomi Yoeli (Izraelis)

Muzikos autorius – Gintaras Sodeika

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Špargalkes skaito LMTA II vaidybos kurso studentai:

Inga Juškevičiūtė

Irena Sikorskytė

Martynas Berulis

Povilas Barzdžius

Urtė Povilauskaitė

Martynas Baranauskas

Lukas Dirsė

Rolandas Bugys

Žiedūnė Dubnikovaitė

Kasparas Varanavičius

Robertas Petraitis

Rokas Pijus Misiūnas

Joris Zaliauskas

Vaidilė Juozaitytė

Mantas Pauliukonis

Matas Sigliukas

Monika Baranauskaitė

Edita Puskunigytė

Uršulė Toleikytė

Laura Švedaitė

Giedrė Ramuckytė

Rasa Butiškytė

Gintarė Šoparaitė

„Mums nieko neatsitiko“ – tai kai prisimeni akvariumą, į kurį žiūrėdavai šešerių. Ir septynerių. Ir kai prisimeni mėlyno megztuko jausmą, o tada pirmąkart susimąstai, kodėl mama visą gyvenimą tau mezgė tik mėlynus megztukus. Ir kai imi analizuoti, kodėl šeimoje niekas niekur ir niekada neverkė. Bet gal verkė, tik nesimatė. Arba per anekdotus nesigirdėjo.

Dovilės Zavedskaitės pjesėje „Mums nieko neatsitiko“ fragmentiškai atkuriami iš dalies biografiniai gyvenimo momentai, kuriuose pasaulis pajuda iš vietos, pasislenka vidiniai ledynai. Kaip gyvena vaikas, kurio šeimoje visi tik juokauja, ir kuriam atrodo, kad ledynai slenka tik jam? Šalia asmeninių patirčių, vidinių akvariumų, kūrėja koncentruojasi į savo mamos portretą: paklausta, apie ką pjesė, sako apie Ją. Apie Tą, kuri išnyko iš pasaulio taip, kaip pasislenka ledynas: tyliai.

Skaitymai iš arti – Dovilės drauge su mentore Naomi Yoeli išgrynintas būdas pristatyti biografinę medžiagą: čia už rodymą kur kas svarbesnis dalijimasis. Formatas kurtas bandant atsakyti į klausimą, kaip papasakoti dalykus, kurių paprastai nepasakoji?

Skaitymų, kuriuose pristatomos pjesės ištraukos, metu siekiama megzti asmeniškus ryšius su žiūrovais. Vis dėlto nesinori skaitymų vadinti interaktyviais: tai – galbūt mažiau teatras, daugiau bendruomenės kūrimas, kuriame tekstai keliauja labai arti žiūrovo. Kartais – jam į ausį, kartais – akis į akį.

Biografijas teatre įprastai pasakoja tų biografijų autoriai. Bet aš norėjau žmonių. Kai kurie iš jų aktoriai, kai kurie – ne. Nemažame būryje pasklidę biografiniai tekstai įgauna visai kitą jėgą, tampa universalūs, siejantys, bendri. Beje, kurdama pjesę, vis dėlto viena koja likau fikcijoje. Manau, jog tai – neišvengiama: juk scena nėra terapijos kabinetas. Teatre privalai ne atkurti gyvenimą, bet sukurti pasaulį, kuris pajudintų žiūrovą.

Dovilė Zavedskaitė – jaunoji Lietuvos teatro kritikė, dramaturgė, tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Meno tarybos narė, Teatro studijų magistrą įgijusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Rašo įvairaus pobūdžio meninius ir kritinius tekstus, yra ne vieno šalies dramaturgijos konkurso laureatė. Dramaturgija įvertina ir užsienyje: 2018 m. pjesė „Dramblys“ užėmė II-ąją vietą tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Talking about borders“ Vokietijoje. Pjesės statytos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, „Debiutų scenos“ ir „Atviros erdvės“ platformose (Menų spaustuvė), Juozo Miltinio dramos teatre, skaitytos festivaliuose „Dramokratija“, „Lietuva skaito“, „Balkono okupacija“, „Namas nr. 2“, publikuojamos lietuviškoje, latviškoje, vokiškoje spaudoje.