Kate Atwell. BIG DATA Premjera

Pjesę iš anglų kalbos išvertė Ignas BEITSAS

Ar duomenų pasaulyje, kuriame kiekvienas mūsų žingsnis gali būti užfiksuotas, įamžintas ir išanalizuotas, dar turime teisę būti pamiršti? Ką paaukotume mainais į saugumą, kontrolę ir laisvę nuo technologijų?

Režisierius Augustas Gornatkevičius, remdamasis britų dramaturgės Kate Attwell pjese „Big Data“, kviečia pažvelgti į šiuolaikinę Fausto mito versiją. Čia sandoris su velniu įgauna naują pavidalą – Mefistofelį pakeičia masinė medija, rinka ir algoritmai, o žmogus tampa ne tik technologijų vartotoju, bet ir žaliava – asmeniniai duomenys nuolat renkami, analizuojami ir parduodami verslui.

Spektaklio centre – viena iš daugelio šeimų: brolis ir sesuo bei jų partneriai ir tėvai. Į jų gyvenimą nepastebimai įsilieja nepažįstamasis M, netrukus tampantis šeimos draugu ir patikėtiniu, kuriam veikėjai gali išsipasakoti, gauti palaikymą ir supratimą.

Per šeimos, ypač tėvų ir vaikų, santykius atsiskleidžia skirtingų kartų patirtys, nesusikalbėjimas ir bandymai išsaugoti artumą sparčiai besikeičiančioje, skaitmeninių tendencijų valdomoje tikrovėje. Kūrinyje svarbi ir teisė būti pamirštam – galimybė paleisti praeitį, išsaugoti asmeninę erdvę ir nebūti nuolat apibrėžiamam savo skaitmeninio pėdsako.

„Big Data“ kviečia permąstyti šiuolaikinio žmogaus santykį su laiku. Duomenų rinkimas ir algoritminės prognozės vis giliau skverbiasi į asmeninę erdvę, santykius ir prisiminimus, paversdami net intymiausias gyvenimo patirtis išmatuojama ir stebima informacija.

Greitėjantis gyvenimo tempas išstumia tylą, ritualus ir galimybę tiesiog būti. Skaitmeniniame pasaulyje vis sunkiau įsiklausyti į save ir patirti laiką ne kaip nesibaigiančią įvykių seką, o kaip prasmingą buvimą su kitu. Ar dar mokame sustoti, prisiminti, išgyventi akimirką, o ne tik reaguoti į nesibaigiantį išorinių dirgiklių srautą?