Didžiulė LNDT spektaklio „Išvarymas” sėkmė Varšuvoje

"Išvarymas" Varšuvos Narodowy teatre. Martos Ankierzstejn nuotr.

 

Varšuvoje vykstančio Nacionalinių dramos teatrų festivalio žiūrovams 2013 m. birželio 7 ir 8 d. parodytas LNDT spektaklis „Išvarymas” (rež. Oskaras Koršunovas) sulaukė milžiniškos sėkmės.

Apie spektaklį štai jau kelinta diena yra rašoma Lenkijos dienraščiuose, kalbama Lenkijos radijuje ir televizijoje, diskutuojama teatrui skirtuose bloguose ir socialiniuose tinkluose.

Štai atsiliepimai po dviejų lietuvių parodytų spektaklių ir Oskaro Koršunovo bei Mariaus Ivaškevičiaus susitikimo su žiūrovais, puikiausiai atskleidžiantys po lietuvių pasirodymo Varšuvoje vyraujančias žiūrovų – lenkų teatro kritikų, aktorių, režisierių, teatrų direktorių, rašytojų ir vadinamųjų paprastų žiūrovų nuotaikas:

„Fantastiškas spektaklis!!! Aš vis dar po jo neatsigavau“

„Tai nuostabus, b e k o m p r o m i s i n i s teatras!“

„Taip daryti ko gero reikia paprasčiausiai mokėti, būtent toks turi būti totalus teatro ir scenos traktavimas“

„Tai yra aktorystės ir režisūros šedevras“.

„Visiškai nesijaučia penkių valandų. [...]. Neįtikėtina lietuvių energija, roko koncerto energija. [...] Lietuviai vaidina taip, kad kai išsižiojau, tai taip ir nebesusičiaupiau. [...] Išgyvenau susižavėjimą ir pavydą, kad lietuviai turi tokį teatrą. [...] Penkios valandos sukrečiančio teatro.“

„Net neabejodamas pasakysiu, kad teatre lietuviai – tai kažkokia ypatinga žmogaus ir artisto (menininko) rūšis. Neturiu supratimo, kodėl, ar todėl, kad tai tokia maža šalis, ar todėl, kad mes žvelgiame į juos iš aukšto, tačiau kai palyginame lietuvius ir tai, ką ir kaip jie daro (jau trečią dešimtmetį) teatre su tuo, ką teatre ir kaip darome mes ir mūsų žvaigždės, tai tiesiog galva svaigsta iš pavydo“.

 „Tai, kad Oskaras Koršunovas yra režisūros genijus, žinau nuo 1991 m. Šį kartą pamačiau, kaip jis drauge su Lietuvos nacionalinio teatro aktoriais padarė tai, kas, mano nuomone, yra tiesiog nacionalinio teatro pavyzdys: jis užsiėmė savo tėvynainiais, jis mums papasakojo apie juos, žvelgdamas į juos su ironija, net pajuokiančiai, bet neprarasdamas jiems empatijos…“

„Yra teatras: jaudinantis artumas žmogui, netgi tokiam, kuris atsidūrė dugne. Ir prie viso to, nepaprasti, neįtikėtini aktoriniai sugebėjimai, leidžiantys aktoriams tiesiog neatpažįstama pasikeisti ir prieš mus kažką tikrai išgyventi, sužinoti, atrasti ir suprasti. Ir visai tai padaryti rokenrolo ritme, vaizdų sūkuryje ir taip kažkaip (lietuviškai?) paprastai, kad tiesiog stveria už širdies.“

„Yra spektakliai, tokie kaip Nacionalinio dramos teatro iš Vilniaus „Išvarymas“, į kuriuos žvelgiu su pavydu ir klausiu, kodėl jie nebuvo pastatyti pas mus?“

„ Kai sakau, kad Oskaras Koršunovas – genijus, tai tik parodau, kad tiesiog nerandu žodžių, kaip tą genialumą aprašyti. Jo spektakliai mane griebia už širdies! Ir esu tikras, kad būtent tai teatre ir yra svarbiausia.“

„Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas” – tai nuostabus tekstas teatrui.“

 „Jie juk vaidina taip lyg vaidintų paskutinį kartą gyvenime. Jie realizuoja Stanislavskio testamentą!“

 „Monika Vaičiulytė buvo nuostabi, tikra iki skausmo. Nenustodama būti aktore peržengia estetines profesijos ribas, kad mus sukrėstų, kad mes išgyventume apsivalymą. O toks ir yra ambicingo teatro uždavinys!“

„Lietuviai aktoriai. Jie demonstruoja tiesiog pritrenkiančius aktorinius sugebėjimus, o Monika Vaičiulytė [...] yra tiesiog p r i t r e n k i a n t i: viename spektaklyje ji atlieka visą moteriškų vaidmenų repertuarą.“

 „Jeigu Mariaus Repšio vaidinamą vaidmenį reikėtų suvaidinti Lenkijoje, ko gero, tokio aktoriaus pas mus nerastume“.

 „Didžiulio pripažinimo nusipelnė abu pagrindinio vaidmens atlikėjai: ir melancholiškas Vytauto Anužio herojus, ir švento naivumo kupino, dideliam pasaulyje pasimetusio Beno vaidmens atlikėjas Ainis Storpirštis. Monika Vaičiulytė – tai tiesiog apreiškimas. [...] Puikus roko kvintetas, grojantis muziką gyvai. Tokių pasakojimų trūksta lenkų dramaturgijoje.“

„Muzika (vokalas: Saulius Prūsaitis) – galėčiau klausyti Happyendless be galo, be krašto. Jeigu man dar kartą pavyktų pamatyti „Išvarymą“ scenoje – būčiau labai laiminga!“

Cituojamus pasisakymus lenkų kalba galite rasti čia:
http://www.polskieradio.pl/8/410/Artykul/862739,Romeo-i-Julia-czy-Oblomow

reikia įeiti į: „Recenzje teatralne Jacka Wakara (Wybieram Dwójka/Dwójka)


http://wyborcza.pl/1,76842,14071304,Brytanio__ojczyzno_moja___Wygnanie__litewskiego_teatru.html?fb_action_ids=498705020182620&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map=%7B%22498705020182620%22%3A171904982985263%7D&action_type_map=%7B%22498705020182620%22%3A%22og.likes%22%7D&action_ref_map=%5B%5D#ixzz2Vqgz61m6

http://jacekrzysztof.blog.onet.pl/2013/06/08/litwini-3/

http://www.rp.pl/artykul/9147,1018299-Litwini-upokorzeni.html





Paruošė LR kultūros atašė Lenkijos Respublikoje Rasa Rimickaitė